(259) Tarp kitko: mėgstantiems kapines, ypač žemaičiams

Šiandien, skaitydamas Adolfo Sprindžio įspūdžius iš ekskursijos po Žemaitiją ir Vidurio Lietuvą 1986-ų birželio pradžioj su mokytojų lituanistų grupe, užkliuvau:

Kurtuvėnai [...] Dvaro nėra – sudegė per pirmąjį karą, ir parkas sunykęs. Tik balta bažnyčia, tik senos kapinės su puikiu italų skulptoriaus darbu – grakščia renesansiška mergaitės statula ant šešiolikmetės dvarininkaitės kapo. Meno šedevriukas.

Nesu matęs, nežinojau esant (ar jau buvus?). Kur pasitikslint? Aišku, Broniaus Kviklio Mūsų Lietuvoj:

Kurtuvėnų kapinėse buvo pastatytas nepaprastai dailus juodo marmuro antkapis su verkiančios mergaitės statula. Jį už 8000 rublių pastatė Bačaičių [dabar ofic. Bacaičiai] (prie Ventos) dvarelio savininkai jų mirusiai jaunai dukrai, tačiau 1914 m. karas ir tolimesni įvykiai neleido tėvams pargabenti jos palaikų iš Lenkijos. (t. IV, p. 475–476)

Gal kas ką nors žinot daugiau, tiksliau? Gal kas matėt (1986-ais stovėjo, kaip supratau)? Smalsu, kas per meno šedevriukas, ar tikrai iš Italijos? Ir kieno kenotafą jis puošia? (Pats neturiu laiko giliau knistis.)

Janinos Rimgailaitės kapavietė Kurtuvėnuose
(Vlado Staponavičiaus nuotrauka  iš čia, 1976)

Juzefos Koriavaitės kapavietė Rumbonyse
(Alytaus r.; Mindaugo Černiausko nuotrauka iš čia, 2007)

Prieduras (2012-02-22). Šios dienos anonimiškas komentaras su nuoroda į kitą tokį pat kaip Rimgailaitės paminklą paskatino įkelt šičion abi skulptūras. Analogiškom jų vadint neišeina, nes medžiaga skiriasi (metalas vs [kas? ne gipsas, nors balta]), o forma tikrai tokia pati.
Ačiū, nepasirašęs žmogau, už patikslinimą.