Petras Vileišis abipus vartų pasodino po kaštoną – aesculus hippocastanum. Pamatęs juos žydinčius, visad vadinu kaštanais, nes galvoj ima deklamuotis Radauskas iš Strėlės danguje (1950):
Velniop nueina aukštas menas,Ir nebegalima liūdėt,Kada pavasarį kaštanasUž lango pradeda žydėt.
Ne už lango, bet tatai nesvarbu; rimas menas–kaštanas svarbiau; beje, e ir a pagal fonetines balsių ypatybes yra vad. žemutinio pakilimo (tariant liežuvis nepakyla), nelūpiniai; o – vidutinio pakilimo, lūpinis, tad rimas menas–kaštanas tikrai geresnis už menas–kaštonas, pastarąjį net blogu galima būtų vadint (1980-ais „Vagos“ išleistoj Lyrikoj HenrR fioletinis arlekinas buvo virtęs violetiniu, bet kaštanas likęs kaštanu; ir Maironio satyros „Mano moksladraugiams“ eilutės „Važinėjas po vaišes kaštanais“ nieks nedrįsta liest, nes kaštanais rimuojamas su litvomanais). Ir dar: neskaičiavau, tik įspūdis susidarė, kad LKŽ prie kaštanų daugiau ir įvairesnių vartosenos pavyzdžių pateikta (net iš Daukanto) negu prie kaštonų.
Kaip sodinamus medžius vadino Vileišis? Spėčiau, kaštanais.
Ir dar toks klausimas susidėstė: ar kaštano virsmas (norminiu) kaštonu kaip nors susijęs su Simano Daukanto virsmu Simonu D., kun. Tamo Žilinsko (brošiūroj Katalikų Bažnyčia ir demokratizmas ieškojusio atsakymo į klausimą „Kas kaltas, kad tarp lietuvių nėra vienybės?“) – Tomu Ž. ir pan.? — Atsakymo nežinau.
Paprastas fonetinis dėsningumas – kur slavų a, ten lietuvių o: Jonas, Ona, Dunojus, motina, ponas, vargonai...
AtsakytiPanaikintiTaigi „virsmas“ greičiau buvo grįžimas nuo suslavintų formų į tai, kas sava.
Aha, vadinas: jei pan – tai ponas, jei kasztan – tai kaštonas; o ar ta šaknis kasztan- slaviška, ar perimta iš lotynų (kaštanas lot. castanea), nesvarbu? Gal užuot a keitus į o dėsningiau būt buvę š pakeist į s? plg. latvių zirgkastanis.
PanaikintiO kaip tada paaiškint Simano virsmą Simonu? Kad būtų panašiau į Szymoną [Dowkontą]? tai čia jau „suslavinimas“?
Tie dėsningumai kartais tampa tokie painūs...
Pirmadienį bibliotekon buvo atėjęs Aldonas P., kelis rankraščius peržiūrėjo. Neiškenčiau, sutrukdžiau – kaštanais/kaštonais ir Simanais/Simonais pasidalinau. Reikią pagalvot, pasižiūrėt; paskambinsiąs.
AtsakytiPanaikintiPaskambino. Dėl kaštano/kaštono, kaip ir Inga: pan/ponas etc. Ne tik Radauskas eilėrašty, bet ir bent jau aukštaičiai vartoję kaštaną, o va sūduviai kaštoną (su ilguoju ar trumpuoju o). Dėl Simano/Simono, tai Aleksandras Vanagas nusprendęs, kad Simonas senesnis ir tikresnis už Simaną.
(Negražu prie žmonių kabinėtis, bet klausinėt gal ir nieko blogo?)