(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-05-25

(1086) Tarp kitko: apie vieną fotomontažą

(2015-ais Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Nacionalinis MKČ dailės muziejus išleido Jolitos Mulevičiūtės parengtą albumą Vaitkuškis: Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX amžiaus mėgėjų fotografija. Tik šios savaitės pradžioj pavartinėjau. Pradėjęs skyrių „Kelionės“ (net septyni fotomontažai, daryti 1897-ais: prie Kairo šventyklų, didžiojo Gizos sfinkso, mečetės vidaus ir kt. vaizdų prilipinti žmonių atvaizdai – žirklės+klijai, ir jau įsiamžinęs garsioj vietoj), prisiminiau vieną fotomontažą, apie kurį noris, nes reiktų, jau seniai parašyt.)

1999-ais išleistam Leono Peleckio-Kaktavičiaus esė, pokalbių ir studijų rinkiny Pirmiausia kraujas, o paskui žodžiai yra rašinys „Julius Janonis: ne koks iš tikrųjų, o koks buvo patogesnis sistemai“ (p. 21–29; 2016-ais, minin JulJ 120-ąsias gimimo metines, str. tekstas buvo perskelbtas radikaliai.lt, iš ten – ekspertuos.eu; deja, ir vienur, ir kitur – be nuotraukų, apie kurias rašoma). Dėl tų nuotraukų, kurios įdėtos šonuos, ir noris šį tą užfiksuot.
LP-K apie jas rašo remdamasis mokytojo Jono Krivicko pasakojimu. Esą ta, kur kairėj, yra klastotė, o kur dešinėj – tikroji: sovietmečiu cenzoriai retušavę vyresniąją Janonytę – Marę; ir dar likusią jaunėlę Emiliją pervardinę Mare. Skyrelis vadinas „Dviguba klastotė“.
Deja, su realybe šis perpasakojimas neturi nieko bendra.
Kairėj esanti nuotrauka, daryta 1914-ais, – tikrų tikriausia. Jos originalas saugomas LLTI bibliotekos rankraštyno fototekoj, ir net su didinamuoju stiklu žiūrėdamas nerasi jokių retušavimo požymių. Ir dar: jei tikroji dešinė, tai falsifikatoriai ne tik Marę panaikino – dar ir aplink dekoracijas praplėtė, o tuo tai jau tikrai retušuotojai neužsiimdavo.
O svarbiausias argumentas, kad Marė brolį Julių paskutinįkart matė 1913-ų pradžioj, prieš išvažiuodama Amerikon (žr. jos atsiminimus, užrašytus sesers: Jurgis Jašinskas, Julius Janonis, poetas ir revoliucionierius, Chicago, 1975, p. 63), – kai fotografuotasi, jos jau nebebuvo Lietuvoj.
Dešinėj esanti nuotrauka irgi tikra, tik vadintina fotomontažu. Lietuvoj likę Janoniai greičiausiai norėjo turėt nuotrauką, kurioj visi – paprašė kokio Biržų fotografo, kad ir to paties Borucho Michelsono, ir padarė. Iš kur Marės Janonytės atvaizdas? Manyčiau, iš nuotraukos, kurią ji atsiuntė broliui Juliui sykiu su laišku; skelbta Jašinsko monografijoj, p. 83, žr. dešinėj apačioj; šukuosena ir suknelės viršus sutampa.
Neišgliaudyta lieka ši rašinio vieta:
Maždaug prieš 15 metų [maždaug 1980-ais] lankantis Biržuose, muziejaus darbuotoja pasiūlė atkreipti dėmesį, kad labai jau keistai Janonių šeimos nuotraukoje sustatyti žmonės – antrosios eilės dešinė pusė tuščia, be to, ant motinos pečių matosi pirštai, nors žmogaus už motinos nėra. „Taip anksčiau nefotografuodavo“, – sakė muziejininkė. Netrukus po to, bevartydamas senus leidinius, mokytojas užtiko nuotrauką, kuri nuo okupacijos metais visur spausdinamos Janonių šeimos nuotraukos gerokai skyrėsi: joje buvo dar vienas šeimos narys – vyresnioji sesuo Marytė. (p. 21–22)
Kokiam leidiny buvo skelbtas fotomontažas? Kur dabar jis saugomas?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą