Už 1.10 € įsigijau šitą dokumentą per pirkį.lt (+ 1.50 € pašto išlaidų).
1917 VII 18 surašytas Jadwygos Rótkowskos prašymas Draugijos nukentėjusiems dėl karto šelpti Kauno komitetui. Labai neturtingai dorai moteriškei, kaip ją apibūdino būsimasis teisininkas Jonas Pikčilingis (1889–1976), buvo skirta pašalpa 8 mėnesiams; ar priėmė vaikus prieglaudon – neaišku. — Tokių prašymų turėjo būt nemenka stirtelė, šitas lapas pažymėtas kaip 56-tas.
Aišku, iš vieno dokumento daryt išvadas apie Draugijos veiklą Kaune neišeina, bet vieną prielaidą suformuluot galima: nors Draugija vadinos lietuvių, rėmė žmones ne pagal tautinę priklausomybę.
Suprantu, dalis dokumentų visada bus privačiose rankose, o ne institucijų archyvuose, jais bus prekiaujama, ir gerai, taip visam pasauly daros. Bet pagalvojau: kai kuriuos, kurie galėtų tapt istorikų studijų objektu, gal būtų prasminga žvejot/pirkti archyvams? Tarkim, tokiais kaip šis galėtų domėtis institucija, kaupianti dokumentus, susijusius su Kauno istorija. Juk tema apie Kauno vargingiausiųjų gyventojų socialinę padėtį Pirmojo pasaulinio karo metais netyrinėta? Šitie prašymai būtų vienas pagrindinių šaltinių. Jie galėtų domint ir tyrinėjančius mikroistoriją.
Be abejo, viena yra pašnekėt, o kita – padaryt. Kas galėtų daryt, už kokius pinigus daryt etc. – nežinau. Tiesiog užfiksuoju mintigalį.
1917 VII 18 surašytas Jadwygos Rótkowskos prašymas Draugijos nukentėjusiems dėl karto šelpti Kauno komitetui. Labai neturtingai dorai moteriškei, kaip ją apibūdino būsimasis teisininkas Jonas Pikčilingis (1889–1976), buvo skirta pašalpa 8 mėnesiams; ar priėmė vaikus prieglaudon – neaišku. — Tokių prašymų turėjo būt nemenka stirtelė, šitas lapas pažymėtas kaip 56-tas.
Aišku, iš vieno dokumento daryt išvadas apie Draugijos veiklą Kaune neišeina, bet vieną prielaidą suformuluot galima: nors Draugija vadinos lietuvių, rėmė žmones ne pagal tautinę priklausomybę.
Suprantu, dalis dokumentų visada bus privačiose rankose, o ne institucijų archyvuose, jais bus prekiaujama, ir gerai, taip visam pasauly daros. Bet pagalvojau: kai kuriuos, kurie galėtų tapt istorikų studijų objektu, gal būtų prasminga žvejot/pirkti archyvams? Tarkim, tokiais kaip šis galėtų domėtis institucija, kaupianti dokumentus, susijusius su Kauno istorija. Juk tema apie Kauno vargingiausiųjų gyventojų socialinę padėtį Pirmojo pasaulinio karo metais netyrinėta? Šitie prašymai būtų vienas pagrindinių šaltinių. Jie galėtų domint ir tyrinėjančius mikroistoriją.
Be abejo, viena yra pašnekėt, o kita – padaryt. Kas galėtų daryt, už kokius pinigus daryt etc. – nežinau. Tiesiog užfiksuoju mintigalį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą