„Sakalo“ honorarai autoriams buvo nusistovėję – už originalius dalykus mokėdavome 15% nuo brutto sumos. Pavyzdžiui, jei knygos tiražas buvo 3000 egz., knygos kaina 2 litai, tai nuo brutto 6000 litų autorius gaudavo 900 litų. Už premijuotas knygas mokėdavome 20–25%.Aha, Gyvenimo stebėtojo visų trijų knygų tiražas vienodas – 2000 egz. Skaičiuojam remdamiesi leidyklos puslapy nurodoma kaina [ir taip, kaip patarė Inga, – teisingai, o ne kaip pamanė vg]:
- Gyvenimo stebėtojo užrašai (2017) – 7 × 2000 × 0,15 = 2100 eurų;
- Bronislovas ir imperatorius (2016) – 9 × 2000 × 0,15 = 2700 eurų;
- Vilniaus plovas (2015) – 10 × 2000 × 0,15 = 3000 eurų.
Bet lyginimas tik spėjamas, nes dabar, regis, autorinėse sutartyse yra punktas, kad honoraro dydis – konfidenciali info.
Leidėjams apsimokėtų su -vg- turėti reikalų :)
AtsakytiPanaikintiPagal tokią matematiką A. Kniūkšta būtų turėjęs mokėti autoriui ne 900, o 6000:15=400 litų.
15 procentų apskaičiuojama ne dalinant iš 15, o dauginant iš 0,15.
Ačiū, perskaičiavau.
AtsakytiPanaikintiIr išsidaviau, kad pinigų neskaičiuoju, net savų: „Tai kiek norėtumėt honoraro?“ – „Ai, ką aš žinau, kiek bus, tiek užteks.“
Vis vien liko skaičiavimo klaida.
AtsakytiPanaikinti15 proc. nuo 18 000 (už antrą knygą) yra 2700, o ne 2340. Taigi bendra suma 7800.
Ne piniguose esmė, o matematikoj :)
Dėl esmės sutinku; matyt, reiks bent po valandą per savaitę skirt matematikai prisiminti; gėda baisiausia, visiškas žioplys pasidariau.
PanaikintiBet tendencija pastebėjau -vg- skaičiavime: kasmet kaina ir honoraras mažėja. Kažką sako...
AtsakytiPanaikintiTaigi viskas labai logiška: suvilioji (be kita ko, ir honoraru), prisipratini, kad kasmet vis po knygą duotų, o honorarą mažini... kol ims rašyti už dyką, skaitytojų meile ir pagyrom tenkindamasis. – Kaip tatai vadinas? Marketingas? Autoriaus vyniojimas aplink pirštą ar kaip?
Panaikinti