(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

Rodomi pranešimai su žymėmis Rein Raud. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Rein Raud. Rodyti visus pranešimus

2014-06-05

(621) Visiškai tarp kitko: apie liucerną ir Maironį, apie paparčius ir laisvę judėti

Mintis mes vis linkę vertint: kvaila, protinga; nauja (ar gal mes jos nežino[jo]m?), girdėta/skaityta ir pan.
Bet galvoj kartais išdygsta tokių, kurios kitiems gali atrodyt kaip visiškas nesusipratimas.
Pvz.: žiūri į augalus, o galvoji apie balažin ką.

() Štai išlipus iš 4G autobuso Sietyno stotelėj ir pasukus Laisvės prospekto link, šalia šaligatvio auga liucerna (taip, tos geltonai žydinčios žolės – medicago falcata), o galvoj jau entąjį kartą vis iškyla klausimas: „Kaip turėtų skambėt preciziškai suformuluotas [viktorininis] klausimas apie liucerną, kad teisingas atsakymas būtų: Maironis [„Saulė už Alpių leidos sustingus; / Varpai Liucernos / Dievui aukojo darbus vargingus / Žmogaus ir gamtos.“] – Na, kvaila mintis, išties, pripažįstu.

Išlipęs iš 2G einu namo, einu savosios laiptinės link, žvilgt į dešinę, ir štai toks vaizdas (): kažkas [iš mūsų namo gyventojų?] sugalvojo, pasodindama [ar: -damas?; vargu; tikimybė baisiai maža] tuos paparčius, nukreipt žmonių judėjimą „teisingu“ keliuku.
Na, totalitaristinio mąstymo apraiška: jūs turit eit tik tuo keliuku, kurį jums palikau; jokio pasirinkimo: tuo ar anuo? (Smulkmenos atspindi esmę? – Regis, taip.)
Ir prisiminiau Reiną Raudą. Kalbinau jį „Literatūros akiračiams“, regis, VDU centriniuos rūmuos Kaune, kur vyko Santaros-Šviesos suvažiavimo įžanginė dalis; be kita ko, paklausiau ir apie jo domėjimąsi Rytais. – Ir jis prisiminė tokį dalyką iš Rytų Azijos (bijau dabar suklyst sakydamas, apie kurią valstybę kalbėjo):
– Pastato namus, ir palieka. Tada žmonės išmina takus, kurie tinkamiausi. O va tada, atsižvelgiant!, padaromi tikri.
Geras principas; teisingas principas. – Manau.
Protinga mintis?

2014-02-06

(584) Dėl juoko [arba dėl drąsos]: siūlau referendumo klausimą

580 įrašo komentare Audrius pareiškė: „Veidu į jūrą, tauta. Veidu į savąjį namą. Išmušė valanda principialiai atsistoti veidu į jūrą“ etc. Perskaičius galvoj ėmė bręsti mintis, kuria čia ir dalinuos.
Preambulė
(a) Mes drąsi tauta ar ne? Jei drąsi – įrodykim, jei ne – prisipažinkim, kitokie esą;
(b) vis padūsaujam, kad Lietuva nuobodi daros, net Reinas Raudas tą pripažįsta, kad popdainininkių, nusižengėlių, nusikaltėlių ir pan. gyvenimo faktai pateikiami kaip svarbiausios žinios, kad nevyksta esminiai pokyčiai etc.;
(c) dabartinė sostinė tuoj bankrutuos, be to, čia buv. sovietinės nomenklatūros tupykla jau daugybę dešimtmečių, o jie moka savo ir vaikų gyvenimus su(si)tvarkyt (dalinė desovietizacija savaime įvyktų);
(d) mes neturim didžios idėjos, grandiozinio tikslo (ne ginti ir saugoti, o keisti ir keistis), kuris iš esmės sujudintų protus, ekonomiką ir visa kita;
— todėl siūlau surengti referendumą ir paklausti: „Ar jūs sutinkate, kad Lietuvos sostine taptų Klaipėda?
Kas iš to gero būtų?
(a) Įsivaizduokit, kaip atsigautų statybos pramonė ir kt., kiek naujojoj sostinėj visko reiktų pastatyti, įrengti ir pan.;
(b) mus tikrai imtų vadint drąsia šalimi viso pasaulio žiniasklaida (ne tiek jau ir daug valstybių savo sostines kiloja), vieni ironizuotų, bet mes atkreiptumėm rizikuot linkusių žmonių dėmesį (kas nerizikuoja, tas neišlošia), investicijos į naująją sostinę ir aplink ją padidėtų n kartų;
(c) sostinė atsidurtų toliau nuo atominės elektrinės;
(d) mus tikrai palankiau imtų vertinti latviai, estai ir kiti, kurių sostinės prie jūros (Ryga, Talinas etc.);
(e) stodami į ES tikrai neprisižadėjom sostine išsaugot Vilnių, tad joks Konstitucinis teismas prikibt negalėtų;
(f) turėtumėm net tris miestus, kuriuos galėtumėm vadint sostinėm (einant iš rytų į vakarus): Vilnius – istorinė senoji sostinė, Kaunas – buv. laikinoji ir Klaipėda – naujoji sostinė;
(g) etc.
Na, kaip balsuotumėt? :)
------------------------------
P.S. Šiuolaikinės antraštės pavyzdys: „Lietuvių batautojai nusitaikė į Rusijos turtus“.

2010-09-22

(108) Tarp kitko: apie tris dalykus

(a) apie IT

Perskaitęs šitą prie „exLietuvos“ viešbučio stovintį teiginį, prisiminiau Reino Raudo retorinį klausimą:
Gal pastebėjote, kad kiekviena nauja kompiuterinė programa neatlieka to, ką atliko ankstesnė jos versija? Taip yra dėl to, kad inovatoriai, kurie turi užsidirbti algą, nuolat sugalvoja ką nors naujo – kiekvienas naujo modelio mobilusis telefonas yra ne tik brangesnis, bet ir blogesnis, nes neturi to, kuo jums patiko ankstesnis modelis. (cit. iš Respublikos, 2010-08-20; beje, skaičiau popieriniu pavidalu, ten antraštė buvo „Tautų vadai turi užsidaryti kalėjime“, o virtualiame „Tautų lyderiai turi norėti atsidurti kalėjime“, ir tekstai ne identiški).
O, kiek galima būtų pasakot apie pastangas išvengt kad ir naujojo Wordo siūlomų „paslaugų“! Vienos neišvengiau: matyt, kažkur kažką paspaudžiau, ir dabar fonas kaip sąsiuvinio langeliais... Mačiau, jau siūlomas Office 2010, – kaip jo išvengus?
Arba kad ir artimiausias veiksmas: anksčiau tinklaraštin dedamą nuotrauką galėjai padaryt kokio nori dydžio (paėmei už kampuko ir padarei), o dabar tegali rinktis vieną iš keturių siūlomų dydžių.
Arba vad. multifunkciniai padarai – šaukštai, kuriais galima ir pjaut. Kokia tikimybė pasiguodus mobiliųjų telefonų pardavėjui, kad prastos kokybės nuotraukos išeina, išgirst patarimą: „Tai pirkit normalų fotoaparatą“? 0, 00X.
Arba spartusis bevielis internetas, kurio reklamos pilna troleibusuos (bent jau 19 maršruto). Jis vis spartėja. Dabar esą spartesnis 3 kartus. Atskaitos taško nenurodžius, tie kartai juk gryniausia propaganda. Laukiu laiko, kai prie viešųjų tualetų bus pritvirtintos lentelės „Čia veikia spartusis bevielis internetas“, nes sugalvojau šitai akcijai šūkį: „Naršyk šikdamas – neapsišik benaršydamas!“

(b) apie bendrystę

Slavojus Žižekas per Skype’ą ŠMC:
Kai aš, slovėnas, sutinku žmogų iš kitos kaimyninės šalies – serbą, kroatą, juodkalnietį, kaip mes vienas kitam pranešame, kad iš tiesų esame draugai, ne tik gerbiame vienas kitą?
Aš manau, kad tai parodo apsikeitimas nešvankybėmis.
Prieš trisdešimt metų, kai aš buvau jaunas, tai buvo aukštasis menas Jugoslavijoje. (cit iš čia)
Klausimai:
S.Ž. manymu, prieš 30 metų Jugoslavijoj buvo aukštasis menas?
Dabar postjugoslavijos šalyse aukštojo meno nebėra?
Kas lėmė, kad tikrasis bendravimas beįmanomas tik nešvankybių lygmenyje?
Kaip viena kitai praneša, kad iš tiesų yra draugės, o ne tik gerbia viena kitą, susitikusios slovėnės ir serbės, kroatės, juodkalnietės? Apsikeisdamos kuo?

Prisiminiau seną įrašą apie subkultūras. Jei kas paklaustų, kas aš toks, greičiau atsakyčiau: filologas (negu: lietuvis).

(c) apie santvarkų veidus

Regis, užpraeitąnakt per Svobodą klausiaus pasakojimo apie Levą Trockį Turkijoj. Be kita ko, buvo persakyta ir tokia jojo gerbėjų mintis, esą Trockis norėjęs sukurt komunizmą с человеческим лицом.
Žinom, kuo baigės čekų mėginimas kurt socializmą с таким-же лицом.
Svajojom, kad ir pas mus bus kapitalizmas žmogaus veidu, kaip kokioj Švedijoj (nors paskutiniai rinkimai liudija, kad patys švedai tokią santvarką kūrusių socialdemokratų nebenori būt valdomi).
Jei jau neįmanoma išvengt to veidą, kieno jis būtų priimtiniausias? Gal kiemsargio šuns? Snukutis. (Antiglobalistinis vaizdelis, nors ir mielas.)