(501) Užparaštė, lxx: apie aliteracingąjį Che

Alberto Domerecko iliustracija
[juokais galima tart: užslėpta kultūrizmo reklama]

Darius Pocevičius pirmosios Ernesto Che Guevaros knygos vertimo lietuvių kalbon – Bolivijos dienoraščio, išversto Almos Naujokaitienės ir išleisto „Kitų knygų“ 2007-ais – pristatymą Literatūros ir meno skaitytojams „Comandante“ pradeda taip:

Revoliucijos iš tikro ryja savo vaikus.
Jei gatvėje sutinku apvalainą sočių buržujų sūnelį su Che Geuvaros portretu ant pilvo, tai ir užsimanau iš karto smogti jam į nosį (portretui, o ne sūneliui).
Revoliucionierius žuvo 1967 m., paskui gimiau aš, o dar vėliau jis tapo popkultūros fetišu. Visokio plauko išsigimėlių stabuku. Nuvalkiotu štampu.
O kadaise jis buvo GUEVARA ERNESTO DE LA SERNA. [...] (LM, 2007-03-02, p. 15)

Besiknaisiodamas po senus laikraščius šitą citatą radau, ir ji priminė radinį daug senesniame žurnale: 1969 metų Nemuno pirmam numery buvo išspausdinta Eduardo Mieželaičio „Bolivų baladė“ (p. 7–8) su [iki graudumo nutampytu] motto – fraze iš Che Dienoraščio: „Suvalgėme paskutinį pupų davinį...“ Ne dėl turinio ar formos jinai įstrigusi atmintin, dėl fonikos, tiksliau – dėl aliteracijų (nežinau, kas iš lietuvių poetų geriau būtų panaudojęs afrikatą č [= t+š]):

1
Če žuvo
Čia, kur čaižoma žemė nuoga kaip kančia,
Čia, kur čeklosios lamos praskrieja risčia,
Čia, kur čerškia kondorai, oriai žaidžią,
Čia, kur čeža kaip čekiai upokšnių pradžia,
Čia, kur čekšteli čeženą vėjas vogčia,
Čia, kur čerkši artojo dalgiu delčia,
Čia, kur čekšteli čiabuvio šūvis slapčia,
Čia, kur čepsi bučiuojamos lūpos nakčia,
Čia, kur čiaukši kaip čardašą kojos ča-ča,
Čia, kur čiauška gitaros: Gevaros valdžia
Čia buvo; čia karas, čia, kalnuos, žuvo
Če...

2
Če, kas svarbiau: revoliucija ar valdžia?
Če, kas svarbiau: kėdė ar žmonių kančia?
Če, kas svarbiau: daiktai ar laisvė? Kas čia,
Če, svarbiau, atsakyk?

                                Revoliucija ča-ča
Čia negali kaip sinjorita šokti be Če.
Če taria: „Gerai, ateinu...“ – barzdotas Če
Gevara ir išvyksta...

3
                            į karą...*
4
Če buvo valdžia. O dabar Če –
Čia, kur čaižoma žemė nuoga kaip kančia.
----------------------------
* „...be revoliucijos mūsų gyvenimas neturi jokios prasmės“ (Dienoraštis)

Etc. Toliau varijuojama tais pačiais įvaizdžiais, tiesiog žaidžiama jau atrastais sąskambiais; kai kurie (pvz.: čerškia kondorai ar čeža kaip čekiai) pretenzingai laužti iš piršto, bet toks jau tas Mieželaitis. O aliteracijos su č vis dėlto gan stipriai veikia.
P.S. Dar ir čia apie Che.

(389) Visiškai tarp kitko: ką reiškia būti teisiam?

Ar Jūs skaitot visokius reklaminius tekstus didelėm raidėm viešose vietose? Neskaitot? Ir teisingai darot, nes iš to nieko gero. :)
Va jau senokai kasryt laukdamas troleibuso žvilgteliu į šitą beveik atmintinai išmoktą reklaminį plakatą – Lietuvos laisvosios rinkos institutas kviečia moksleivius dalyvaut ekonomikos kursuose.
Ir kaskart akys vis užkliūva – ne, ne už Lady Gagos (nereikalingose) kabutėse, – už klausimo smulkesniu šriftu: „Ar teisus buvo Che Guevara?“
Pirmąkart perskaitęs suklusau: pala, kaip susiję Che ir ekonomika? Nebent: kadangi buvo vad. marksistas revoliucionierius, vadinas, manė, kad Marxas savajam Das Kapital atskleidė tiesą? be to, kad vienintelis teisingas visuomenės kismo būdas – revoliucija, o ne evoliucija? (Ar ne per daug paini moksleiviams problematika?) – Nežinau, kaip šitas klausimas bus gvildenamas tuose ekonomikos kursuose Lietuvos moksleiviams.
Bet, jei jau klausiama net viešojo transporto priemonių laukiančiųjų, atsakiau ir (kartodamasis) tebeatsakau ne ekonomiką turėdamas omeny:
– Che Guevara buvo neteisus, teisus buvo Mahatma Gandhi.
O protas liepia tikslint atsakymą – pradžioj įdurt: „Mano manymu, Che [etc.].“ Bet jeigu jis neteisus tik mano (ir dar kai kurių žmonių) manymu, ergo – kitų manymu, jis – teisus? — Štai šitaip ir papuolam į šlykščiąsias realiatyvizmo pinkles, norėdami išlikt korektiški, „objektyvūs“. Ir kas belieka? Žr. LKŽ (tam tikra prasme – moralinės filosofijos pradžiamokslį):

teisus, -i 1. kuris elgiasi dorai, laikosi moralės normų, nemeluoja, kuriuo galima pasitikėti, teisingas, sąžiningas ║ kuris paiso teisingumo ką spręsdamas, nurodydamas, nešališkas║ vykdomas laikantis teisingumo; 2. atitinkantis tiesą, pagrįstas tiesa, moralės reikalavimais; 3. kuris teisingai sprendžia, kurioje pusėje tiesa; 4. nekaltas, neapkaltintas; 5. be kaltės, nenusidėjęs; 6. tikras, neklaidingas; 7. teisėtas, leistinas; 8. pagrįstas, pamatuotas; 9. dorai, sąžiningai uždirbtas, teisėtai priklausantis, įgytas; 10. ištikimas; 11. neskolingas, atsiteisęs.

Kuri reikšmė Jums stuktelėjo per smegenis? Man – 4-a: nekaltas, neapkaltintas. Elementarioji (atsiprašau, greičiausiai netikslus įvardinimas) logika siūlo išvadą: jei jau apkaltintas – tai jau ir nebe nekaltas; argi ne? – jau ir nebeturintis teisės manyt esąs teisus? [Jūsų valia šiuos filologinius svarstymus siet su pastarojo laiko aktualijom.]
Seimo narys Algirdas Patackas yra įžvelgęs tarp žodžių šaknų veid- ir diev- veidrodinį atspindį; ir mano filologinė vaizduotė nenunykusi suvisam, tik polėkio jai stinga, tad tiek neišspaudė: teisus, tiesa, teisingumas, teismas – išteisintas/nuteistas.
– Bet negi išties būtinas teismas, kad teisingai [taip, prieštarauju pats sau] pasielgęs ar pasakęs žmogus galėtų jaustis esąs teisus? – Greičiausiai taip; sąžinės teismas. (O kokia kita „institucija“ belieka?)
Ir kodėl man atrodo, kad LKŽ galėtų atsirast dar viena teisus, i reikšmė, jokiu būdu nepaneigianti kitų:

12. kuris mano, kad yra teisus,

nes kitaip ar ne per dažnai pakliūvam aklavietėn, gal net nenoromis tapdami kitų teisėjais? (Kad būtų aiškiau pridursiu: taip svarstydamas neturiu galvoj veiksmų ar kalbų, kuriuos vertina baudžiamasis ir kt. kodeksai.)