— — kas daros su atvaizdais šitam stende, pradėjau stebėt pavasarį. Kad išpjautos Kosto Kubilinsko akys – užfiksavau IV 24 iš ryto; IX 26 jau buvo išpjautas visas veidas; „raidą“ atspindi šita atvaizdų eilė ↓
— — — kas per lapai buvo priklijuoti (vakarop jų jau nebebuvo) ↓
¶ stendus prie Antakalnio 6 įrengę Antakalnio bendruomenės atstovai manė informuojantys apie konkrečiame name gyvenusius rašytojus ir literatūros tyrėjus; žmogus, turintis peilį, juos pamatęs nusprendė, kad tie asmenys propaguojami; užuot kreipęsis į teisėsaugą, pats ėmėsi pasirinktinai kovot su propaganda;
¶ tai informavimas ar propagavimas? – o! ginčą net muštynės vargu ar išspręstų;
¶ suprasčiau žmogų, iš pykčio skersai išilgai supjaustantį stendą; bet išpjauti akis – ne, tai ne mano kompetencija spręst, kas tai;
¶ reakcija sena kaip pasaulis – prisiminkim faraonų statulas nudaužytom galvom.
[Spėčiau, tai dar ne istorijos pabaiga.]
Matyt, stendus įrengę asmenys nusprendė, kad kovoti nebeverta, ir visaip kaip atakuotą stendą tiesiog pakeitė kitu, neutraliu, be nuotraukų ir biografijų; — „deokupacija“ pasitelkus peilį ir dažus įvykdyta; žmogus, pjaustęs ir purškęs, tikriausiai jaučiasi esąs nugalėtojas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą