(378) Užparaštė, xlviii: du pagalvojimai važiuojant namo

Tuskulėnų rimties parko stotelėj įlipau į beveik pilną 19 troleibusą (reikėjo palaukt tuštesnio; teko stovėt iki Narbuto stotelės). Kai negali skaityt, nieko kito nelieka, – galvot tenka, atsiprašau.

(a) apie esemesus

Troleibuso vairuotoja greičiausiai dar mažai patirties tiek stovinčių žmonių vežiot turinti, tai teko pagriuvėt. Suprantu, išmoks, viskas bus gerai ir nebeteks mintyse keiktis. Privažiavuuojant paprastai Moksleivių rūmais tebevadinamą stotelę (ofic.: Lietuvos kelio; primenu atsiprašydamas Baltijos kely stovėjusiųjų), kišenėj: pipyp pipyp – esemesas iš tele2 – tiksliai nebeprisimenu, bet maždaug: tuoj baigsis jusu sutarties galiojimo terminas [kaip tas laikas švilpia!, dveji metai pranyko?], kaledines nuolaidos etc. – Ir prisiminiau neseniai skaitęs:

Lygiai prieš dvidešimt metų, gruodžio 3 dieną, Didžiojoje Britanijoje buvo išsiųsta trumpa tekstinė SMS žinutė „Merry Christmas“ („Linksmų Kalėdų“). Ši žinutė buvo ypatinga, nes tai buvo ne tik pirmasis telefonu išsiųstas kalėdinis sveikinimas, bet ir apskritai pirmasis pasaulyje SMS pranešimas.

Ir pagalvojau: tai tik priemonė ir forma (ne daugiau kaip 1000 ženklų?), o ką iš to išspausi – tavo reikalas. Gãli ir visas menas išeit. (Iš visko menas gãli išeit.) O pavyzdžių tik vienintelio Ričardo Šileikos galiù pateikt:

• Valg. rūgp., kyl. vėj., ryšk. juost., ger. arb. su riest., ein. juod. deb., reik. skus. barz., rud. šuo myž. an. tvor., ketur. segt. be darb., būk sveik, Erik
• Tavo gomuriu slystantis šaltai karštai rūkytas karšis yra metafora. Pamaniau: tegyvuojie mąstymo stereotipai, nes kitaip neįtartume situacijos nevaldomumo. Tavo sugėrovas Ričardas Šileika
• Vakaras, vakaras, vakaras, Dainiau. Teesie Tavo valia. Jeigu su kūnu ir siela esi Lietuvos Respublikos sostinėje, tuomet galėtume pasidalyti gražia ir graudžia praeitimi bei bergždžiais ateities ketinimais. Prasvietnikas Šileikiokas

Daugiau – čia.  SMS kaip lietuvių grožinės literatūros požanris (šalia aforizmų ir sentencijų?). Regis, buvo ir kitur R.Š. esemesų. Tingiu ieškot.

(b) apie bėgimą iš Lietuvos

Jau įsukus į Laisvės pr., šviesoforas sustabdė prie sankryžos prieš „Madą“. Sėdėjau kairėj pusėj, pažvelgiau pro langą: va ta gatvele į kalniuką, tada vėl kairėn tarp namų – ir jau prie Kukulo durų. A.a. Valdo Kukulo durų (ne tik su diktofonu). Visai neseniai buvau jį prisiminęs (ašaras per pirmosios Vytauto Kubiliaus premijos teikimo iškilmes LLTI, kai prakalbo Deimantė K., palikim šone, tai buvo anksčiau), visai neseniai – perskaitęs Rasos Olenwahl „Penkias priežastis, kodėl nesustabdysit emigracijos“:

• Čia gyvena mužikai.
• Čia žmonės nesišypso.
• Čia žmonės geria.
• Čia rusai įskiepijo principą: „ja načalnik – ty durak“ (aš viršininkas, tu – kvailys).
• Čia negerbiamos moterys.

Aišku, galima imt piktintis: ką ji apie Lietuvą išmano! – išdūmė jau labai seniai, 1996-ais, teatsiranda kartą per porą metų, per stipriai apibendrina, nepastebi niuansų ir išimčių etc.
Galima, bet visai nesinori. Nes jaučiu: ji visiškai teisi – bėgimo iš Lietuvos (tiesiai šviesiai) nesustabdys jokios („Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ etc.) programos. Ir prisiminiau kito žmogaus, net neketinusio emigruot, paskutinius gyvenimo metus praleidusio apskritai tarp keturių sienų Viršuliškėse, a.a. Valdo Kukulo nuomonę:

[...] kalbėdami apie emigraciją, mes iš esmės nebegalime atskirai kalbėti apie intelektualus ir darbo bendruomenę, nes mesdamas iššūkį savo nedėkingai valstybei net pats paprasčiausias pilietis, net pilkiausia vargo pelė pademonstravo, kad žino, puikiai jaučia, kas yra žmogus ir jo savigarba. Ir taip susilygino su dvasios aristokratu. Neišvažiavo tik to nežinantieji, nes tokių nereikia niekur.

Va šita jo mintis (tada) taip pylė per galvą, kad – geriau ir nereikia. Iš šito teįmanoma vienintelė išvada: Lietuvoj vis daugiau mazochistų (procentus turiu omeny).