(274) Visiškai tarp kitko: apie keliones

Naujojo Židinio-Aidų š.m. pirmam numerį rubrikoj „Dienoraštis“ skelbiami Pauliaus Subačiaus įspūdžiai iš Afrikos, Kenijos, kur tekstologas ir literatūros istorikas buvo 2011 ir 2012 metų sąvartoj  (p.  3–7; jo paties darytom nuotraukom iliustruoti). Skaitydamas vis pasvarstydavau: noriu aš Afrikon ar nenoriu (net jei pinigų tokiai kelionei turėčiau)? – Nenoriu.
– Kur nori, ko nori? – Norėčiau dalyvaut, regis, kitąmet ketinamoj surengt (iniciatorius ar ne Arklio muziejus) kelionėj arkliais iš Anykščių į Raseinius – tais pat keliais, kuriais 1855-ais Antanas Baranauskas važiavo ir ką yra užfisavęs savo dienorašty.
Kad tokia kelionė planuojama, išgirdau iš Baranausko ir Vienuolio memorialinio muziejaus galvos Antano Verbicko, kuriam nešiau LLTI BR saugomus Vienuolio rankraščius. Sakau:
– Suprantu, vežime vietų skaičius ribotas, o gal būtų galima paskui jus važiuot dviračiu? (Svajonę prisidėt prie kartotinės kelionės Petaburkan, regis, per daug sudėtingos, ergo, neįvykdomos, tenka mėgint pamiršti, nors vaizduotė prieš porą metų buvo labai įsismarkavusi.)
Kaip supratau, tai tik ketinamieji pamąstymai. Tikrai gražūs. O mano pasvajojimai (dalyvaut ir štai čia, tinklarašty, pateikt gretinamuoju principu parengtą kelionės ataskaitą su iliustracijom) absoliučiai nepagrįsti – Baranauskas važiavo balandžio pačioj pradžioj [jei smalsu, žr. Reginos Mikšytės parengto Dienoraščio (1996) p. 73–77), kokie keliai tuolaik, galima įsivaizduot, tad dviratis tikrai netikusi transporto priemonė.
P.S. Visą Dienoraščio vertimą dar kartą perskaičiau; vienas klausimas kelis kartus galvoj šmėkštelėjo: ar kam nors pavyks iššifruot tai, kas pateikta tik išnašose, pvz., p. 47:

* Neiššifruojama: „a.s.r.w.“ ir slaptaženklis.
** Neiššifruojama: „p.s.a. d.-nm. k.W.“ ir skliaustuose slaptaženklis.
*** Neiššifruojama: „S.p.ch.od.d.d.“ ir skliaustuose slaptaženklis.

Gal Tomui Andriukoniui, vieną rimtą straipsnį apie A.B. Dienoraštį jau paskelbusiam?