(272) Dėl juoko: štai ką reiškia gyventi

Skaitydamas per Knygų mugę vykusios diskusijos „Ar baltų laikas jau praeityje?“ aprašą, vienoj vietoj šyptelėjau:

Jai [Lietuvių kalbos instituto direktorei Jolantai Zabarskaitei] seniai neduoda ramybės vienas klausimas: kodėl tie baudžiauninkai lietuviai visais laikais gamindavo lėktuvus. „Tai labai būdinga Lietuvos istorijai – nuolat gaminti lėktuvus“, – teigė diskusijos dalyvė.

Ne tik gamindavo, vėliau ir nu(si)pirkt svajodavo, – patikslinčiau Petro Babicko „Aeroplaniškus dūmojimus“ (Naujoji Romuva, 1931, nr. 50, p. 1197) primindamas:

Gyvenimas – penkios šampano taurės,
Gyventi – reiškia įsigyti aeroplaną;
— — — — — — — — — — — — — — 
Jei aš mylėčiau kokią nors merginą,
Nupirkčiau jai rusvos spalvos lėktuvą,
Ir kartu skristume į Romą, Apeninus,
Sugrįžę iš tenai vėl skristum kur nebuvę…
— — — — — — — — — — — — — — 
Gana, nuo šios dienos žinokime:
Lėktuvas – mūs buitis.
Ir svetimų vaikų vaikams kartokime:
Šeimyna – tai mes du ir jis – lėktuvas = trys.

Tokią lietuviškos šeimos koncepciją poetas siūlė.
P.S. Jono Žiliaus 1901-ų „aeroplaniškus dūmojimus“ esu užfiksavęs čia (Jono Šlekio studija apie Žilių jau išėjo).