(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2012-01-17

(255) Užparaštė, xxvi: apie dienos istorijas

Kęstučio Šiaulyčio pieš.
Kas atsitiko tą ar kitą dieną prieš x metų – tokių tekstukų ar laidų per radiją yra; gerai, kad yra, bet primenami faktai, kuriuos ir pats palygint nesunkiai gali rast. O va jei paieškojus įdomesnių istorijų, susijusių su konkrečia diena? – gal jau prieš porą metų toptelėjo galvon klausimas (iš radijo, LR, ilgesio? gal). Vis užtinku, kai ką užsifiksuoju, bet 365-ios – nepasiekiama kiekybė, tad gal visai nesvarbu, kad šiandien pasidalinsiu vakar susidėliojusia galima istorija, skirta kovo 4-ai.

1989-ų kovo 4-ą išėjo pirmasis numeris Lietuvos žaliųjų informacinio leidinio Žalioji Lietuva (redaktorė Rūta Grinevičiūtė; numerį paruošė Rita Miliūtė, Kęstutis Šiaulytis, Sandra Gražytė; redakcinė kolegija: Artūras Abromavičius, Vaidotas Antanaitis, Saulius Gricius [būt prasminga išleist apie šį žmogų knygą, manau], Rūta Grinevičiūtė, Saulius Lapienis, Zigmas Vaišvila; tiražas 50 000; kaina 20 kp). Ketvirtame puslapy paskelbtas ir toks laiškas:
Aš, Vydė Vaičekonytė, gyvenanti Kaune, Ašigalio g. 47-68, skelbiu savo butą Nebranduoline, demilitarizuota zona.
Tą pat padarė ir Jonas, Rita, Eglutė ir Inga Stegvilai (Klaipėda, Spalio pr. 17-19), tiksliau – J.S. savo, žmonos ir dukrų vardu. O prasidėjo viskas, regis, nuo Gyčio Padegimo, kuris Šiaulių dramos teatrą ir erdvę virš jo tokia zona paskelbė?
Va rast reiktų Vydę Vaičekonytę (pagooglinęs teradau, kad 2007-ais tapo atestuota architekte) ir/ar Joną Stegvilą ir paprašyt prisimint tuos rašytuosius laiškus. Sykiu būtų prisimintas ir laikas, kai oi daug Lietuvoj buvo pacifistų (jokių kariuomenių!) ir žaliųjų (jokių atominių elektrinių! [tebemanau, kad atominės Lietuvai tikrai nereikia]).
Tokia galėtų būt kovo 4-os istorija. Galėtų.

6 komentarai:

  1. Šiaulyčio piešinukas labai siejasi su vakarykšte „Panorama“, kur buvo pasakyta, kad Lietuvoje dabar yra 11 000 (!) sunkiaisiais metalais arba kitomis pavojingomis atliekomis užterštų vietų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pirmasis to pirmojo Žaliosios Lietuvos numerio sakinys: „Lietuvos ekologinė situacija yra katastrofiška.“

      Panaikinti
  2. Ko gero čia lemiamą įtaką turėjo štai ši daina:
    http://www.youtube.com/watch?v=i4eOmYsiGt8

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, iškart prisiminiau tą dainą, vos pamatęs, kad siūloma Cojaus pasiklausyt! Labai labai galimas variantas, bet ar tikrai lemiamą įtaką? 1988–1989 – tai ir kovos prieš Ignalinos III reaktoriaus statybą metai, piketai, gyvieji žiedai ir pan.

      Panaikinti
  3. Mintis, manau, tikrai pasiskolinta, pernelyg panaši formuluotė. Nors žinoma reiktų patikslinti kokiais nors būdais. Bet kokiu atveju, įdomi iniciatyva...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vis dėlto manau, kad tvyranti atmosfera: be visų ekologinių iniciatyvų, pradžioj dar tik ne per daug atvirai formuluojamos antimilitaristinės nuostatos „Soviet Army – Go Home! [to your families and childrens]“ (pvz.: 1989-07-07/16 vad. Taikos žygis prieš sovietų armijos niokojamą Lietuvos gamtą; poligonai etc.), taigi, atmosfera „lemiamą įtaką turėjo“ to moralinio mosto (minties, turinio) radimuisi, o Cojaus daina – gal įtakos formuluotei (1/2 – nebranduoline; ar Cojus buvo pacifistas – nežinau, netikrinau, ar jo dainų tekstuose yra невоенная зона ar kas analogiško). Beje, kova prie branduolinį ginklavimąsi buvo ir vad. sovietinių taikos siekėjų sritis, visi vad. Taikos kongresai ir pan., – ką turėjo galvoj Cojus? – branduolines raketas ar atomines elektrines (pvz., Černobylio)? Manau, raketas; o mes juk atomines elektrines (visų pirma pirmiausia) turėjom [kame? galvoj?; kur visa tai dingo?].

      Panaikinti