(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2011-01-17

(156) Apie vieną palaidojimą Katedros aikštėj

1919-01-08 Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis užrašė:
Bolševikai iškilmingai laidojo žuvusius draugus: ir nužudytuosius lenkų legionistų, ir tuos, kurie pats buvo nusižudę, legionistų apgulti. Laidojo ties Katedra, kur buvo seniau Katarinos paminklas. Lavonus apnešė gatvėmis po visą miestą; žmonių buvo daug, daugiausiai žydų. Katedros pliacius ir gatvių dalis buvo žmonių pilnutėlės. Keletas kalbėtojų kalbėjo į minias: lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. [...]
Ta diena buvo darbininkų šventė. Krautuvės buvo uždarytos, darbas visur sustabdytas; visi namai įsakyta raudonomis vėliavomis papuošti. (Užrašai, parengė Paulius Subačius, 1998, p. 127–128)
Komunistas, 1919-01-08, p. 1
Kas tokie buvo palaidoti? 1919-01-08 Komunisto pirmame puslapy surašyta. Penki nusišovusieji Varnų gatvėj sausio 2-os rytą:
  • Julius Šimelevičius-Raisenas – *1890 Rygoj, mokėsi komercijos, į Vilnių atvyko 1918-08, redagavo laikraštį Jevreiskaja tribuna, bendradarbiavo Emes (Tiesoj);
  • Antanas Liaudanskas – *1896 Šeduvoj, Juliaus Janonio draugas, buvo įstojęs į Kauno kunigų seminariją, pašalintas;
  • Bonifacas Verbickis – *1876 prie Utenos, batsiuvys, Vilniaus miesto ūkio komisaras; būtent jo namuos (Varnų 11) ir nusižudė minimieji bolševikai;
  • Jankelis Šapiro – tekintojas, krovikas (Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija nei gimimo vietos, nei datos nenurodo);
  • Čaplinskis – MLTE net vardas nenurodytas, tik kad buvo dujų fabriko darbininkas.
Kaip vyko tas vad. legionierių sukilimas? Trumpai tariant, 1918-12-31 vokiečiai ėmė trauktis iš Vilniaus, lenkų skautai (pasak Komunisto, „vaikiščiai-gimnazistai“) apsiginklavo (tiksliau – perėmė ginklų vežimą, skirtą bolševikams) ir nutarė imt valdžią į savo rankas. Apsupo Darbininkų tarybos būstinę (tuolaik – Varnų 5, sovietmečiu Komunarų 9, dabar Jakšto 9), kur buvo apie 80–90 tarybos narių ir milicininkų. Pareikalavo pasiduot. Kai baigės šoviniai, absoliuti dauguma pasidavė, liko 8; du pabėgo, nusišovė penki, vienas sunkiai susižeidė.
Pasidavusieji buvo uždaryti komendantūroj, bet sausio 3-ią Raudonosios armijos Pskovo divizijos du pulkai jau užėmė dalį Antakalnio, 5-ą –Trijų Kryžių kalną, iš kur pradėjo šaudyt į komendantūrą; saugojusieji belaisvius išsibėgiojo; 7-ą į Vilnių iš Daugpilio atvyko naujosios valdžios galva Kapsukas.
Šitas įvykis užfiksuotas ir Gudaičio-Guzevičiaus Kalvio Ignoto teisybėj ir Vytauto P. Bložės lyrinėj poemoj Žmonės (išsp. to paties pavadinimo rinkiny, 1984).

Kur buvo palaidoti („Vieta pakasynų išrinkta prie buvusio Ekaterinos paminklo, šale Katedros bažnyčios“, Komunistas, 1919-01-10, p. 3)? Tiksliau, kurioj Katedros aikštės vietoj 1904–1915-ais stovėjo tas paminklas Jekaterinai II? Į tai tiksliai ir vaizdžiai yra atsakiusi Valentina (žr. čia ir čia; iš tikslinamojo įrašo pasiskolinau šią nuotrauką; ačiū).

Tiek išsiaiškint buvo paprasta. Bet: koks tolesnis to palaidojimo likimas? Juk sovietmečiu ten, kur buvo palaidoti nusižudę bolševikai, nebuvo jokio ženklo (ergo, ir palaikų ten nebebuvo?).
Ar spėta palaidojimo vietoj pastatyt kokį atminimo ženklą? Vargu, nes 1919-ų balandžio vidury Vilniuj jau buvo Piłsudskis.
Kiek pavyko išsiaiškint, palaikai aptikti tik 1940-ų vasarą, tvarkant Katedros aikštę pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą – nukasant numatytuosius 40–45 cm žemės. 1940-08-21 Tiesoj buvo išspausdintas toks pranešimas:
Vilniaus katedros aikštėje atkasti nežinomi kapai
Vilnius, Elta. Tvarkant Katedros aikštę greta seniau buv. Katerinos II paminklo pamatų aptikta keli jau supuvę karstai su žmonių griaučiais. Karstai buvo palaidoti išmūrytose duobelėse. Speciali komisija dabar tiria, iš kurio laiko šie kapai ir kas juose yra palaidota.
Bet tirt ir aiškintis nereikėjo, nes 08-23-ios numery pasirodė „seno vilniečio“ S. Kavaliausko (kaip aiškėja iš teksto, vieno iš pasidavusiųjų legionieriams) laiškas redakcijai, kuriame papasakota tai, ką jau sužinojot.
Paminėtas ir „draugas Romualdas (slapyvardė, tikros pavardės nežinau)“, „kuris mirtinai nenusišovė ir lenkų buvo nuvežtas į ligoninę, o vėliau išgijo“. Romualdas = Romanas Pileris, *1895 Lenkijoj, iš bajorų, mokęsis Vilniuj, Šveicarijoj, Estijoj, Petrapily, pradžioj buvęs menševikas, vėliau bolševikas; mirtinai nenusišovęs, nes Verbickas krisdamas palietęs ranką; kulka išėjusi per kairį plautį, nepaliesdama širdies; gydytas Lietuvių poliklinikoj (Bronius Vaitkevičius, Pirmoji darbininkų ir valstiečių valdžia Lietuvoje, 1988, p. 105). Pasveikęs išvažiavo Rusijon, nuo 1935-ų NKVD komisaras; 1937-ais sušaudytas Maskvoj kaip враг народа.
Ar buvo kaip nors viešai oficialiai perlaidoti prie Jekaterinos II paminklo pamatų 1940-ų vasarą rasti palaikai, nepavyko išsiaiškint. Spėtina, vargu: nes būtų tekę minėt ir LKP CK nario Pilerio, vadovavusio Darbininkų tarybos būstinės gynybai, pavardę – pavardę, kurio nebuvo galima bet kokiame teigiamame kontekste minėt iki 1957-ų, kada buvo reabilituotas.

16 komentarų:

  1. Lenkų skautai – baltagvardiečiai?
    Čaplinskio (Čapelickio?) vardas nurodytas Vikipedijoj, str. „Komunarai“ – Leonas, šaltinis – TLE.

    Buvo lyg ir spektaklis dar – Jaunimo teatro, labai seniai, nebeprismenu pavadinimo, ar „Komunarai“, ar „Varnų gatvė“, lyg per miglą pamenu, kad miuziklas... Bandžiau guglint, bet nieko neatkapsčiau.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mieloji Inga,
    1) apie sausio 1-2 dienos įvykius norėjos parašyt trumpai (nuokrypis nuo pagrindinės temos), tai gal ir netiksliai išėjo. Kadangi legionieriai buvo paminėti jau vysk. Matulaičio tekste, tai dar pridūriau ir skautus, nes jie irgi prisidėjo. Štai kaip prasideda žinutė „Legionierių sukilimas“, įdėta 1919-01-08 „Komunisto“ numerin, tan pačian, kur paminėti „baltagvardiečiai“:

    Lenkų legionierių darbininkų kraujo ištroškusios bandos sausio 1 d. rado tinkamu padaryti sukilimą. Vakaro 5 v. tos dienos įvairiose miesto dalyse pasirodė ginkluotos grupės, tankiausiai vaikiščių-gimnazistų [jie Matulaičio „Užrašų“ komentaruose įvardijami kaip skautai], kurie pradėjo daryti kratas. Savo keliu legionieriai [jei teisingai suprantu, žmonės, priklausę 1918-05 išformuotam Piłsudskio legionui] apsupo Darbininkų Tarybą (Varnų gatv. № 5) ir pradėjo šaudyti (p. 4).

    Taigi šitam aprašyme neminimi jokie baltagvardiečiai. O iš kur tas žodis nekrologe? Gal kad būtų aiškiau: balta vs raudona?

    2) Dėl Čaplinskio. MLTE jis aprašytas atskirai, kaip bevardis, MLE atskiro str. apie jį nebėr (atskiro neradęs, numojau ranka).

    3) 1977-10-22 Jaunimteatry įvyko premjera tos muzikinės misterijos – vadinos „Komunarų gatvė“ (libretas Sigito Gedos ir Sauliaus Šaltenio, komp. Osvaldas Balakauskas, rež. Dalia Tamulevičiūtė).

    AtsakytiPanaikinti
  3. P.S. Sigitas Geda 2005-06-03, be kita ko, užrašė:

    Repetuojant ankstesniuos Jaunimo teatro rūmuos (priešais „Salomeiką“), kai aktoriai stipriais balsais imdavo:

    Vilniaus miesto komunarus
    Ant stulpų iškarsim
    Ir nuo jūros iki jūros
    Lenkiją sutversim, –

    žmonės sustodavo gatvėje. Anuometinis lenkų ambasadorius atsiuntė notą... Nors iš tiesų pilsudskininkai Varnų gatvėje sušaudė tuos komunarus (daugelis aukštos kilmės).
    Bandžiau ieškoti libreto ir Kult. ministerijoj, ir teatre. Archyvai sunaikinti. (ŠA, 2007-05-17).

    Taip dažnai ir būna: vienus dalykus žmogus patiesini, sykiu kitus nenorom pakreivindamas.

    P.P.S. Būtų galima patikslint lt.wikipedijoj esantį str. „Komunarai“, bet kad nemoku.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai įdomus patikslinimas, taip pat ir dėl spektaklio.
    Mačiau jį tolimoj paauglystėj, bet neprisiminiau nei teksto autorių, nei kompozitoriaus, nei režisieriaus, tik įstrigo Varnų gatvė, matyt, gal kokia daina apie ją buvo. Dar dainuojančių aktorių vaizdas su kastuvais rankose stovi akyse, bet nežinau, ar čia iš to spektaklio.

    Įdomu, kad Geda savo užrašuose piktinasi ministerija ir teatru, kad neišsaugojo libreto, o pats, kaip autorius, negalėjo jo pasilikti?

    Dar suabejojau dėl „anuometinio lenkų ambasadoriaus“. Negi buvo ambasadoriai atskiroms TS respublikoms? Ar lenkų ambasadorius Maskvoje turimas omeny?

    O MLE – tai kas? Taip dabar trumpinama „Mažosios Lietuvos enciklopedija“. Lyg ir keista joje ieškot Vilniaus komunaro :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Na va, kaip ir sakiau: „sykiu nenorom ir pakreivini“. Ne MLE, o TLE – keturtomė Tarybų Lietuvos enciklopedija, kurią šiaip vadinu žaliąja.
    Dėl ambasadoriaus – pasuoju. O gal koks atstovas kai kuriose (pvz., Lietuvos ar Gudijos SSR) ir būdavo?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2011-01-18 22:16

    Įrašas pie Julių Šimelevičių iš jidiš literatūros leksikono:

    Šimelevič, Jehude (Daugpilis 1880 - Vilnius, 1919 sausio 2), iš pradžių bundistas, paskui aktyvus komunistas su svarbiomis funkcijomis komunistų partijos žydų sekcijoje. Vilniuje įkūrė dienraštį Der Komunist (1918 gruodžio 27). Slapyvardžiai: Julis, Raisin. M. Danielio apsakymo "Julis" ir pjesės "Fir teg" ("Keturios dienos") pagrindinis herojus.

    Kelis Der Komunist numerius galima rasti čia: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=34129

    M. Daniel - toks ne pirmo rango sovietinis jidiš autorius: http://www.yivoencyclopedia.org/article.aspx/Daniel_M. Labiausiai ir pagarsėjo dėl tos pjesės, prie progos pavartysiu.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Toks gal niekuo nepagrįstas klausimas kilo: ar Jehudo Šimelevičiaus vienas iš slapyvardžių – Julis – niekaip nesusijęs su Julium Janoniu (beje, jei atmintis nemeluoja, mokydamasis Šiauliuose jis šį tą yra vertęs ir iš jidiš)?

    AtsakytiPanaikinti
  8. Beje, pakeliui štai ką išsiaiškinau: garsusis rusų disidentas Julius Danielis (http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%94%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8D%D0%BB%D1%8C,_%D0%AE%D0%BB%D0%B8%D0%B9_%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87 arba http://www.yivoencyclopedia.org/article.aspx/Daniel_Iulii_Markovich) tokį vardą gavo ne šiaip sau, o dėl to, kad tėvas M. Danielis sąmoningai tokį davė – 1919-01-02 Varnų gatvėj nusižudžiusio Juliaus Šimelevičiaus garbei.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Dar radau, kad apie Šimelevičių savo memuaruose šiek tiek užsimena Daniel Tsharny, kuris rašo, jog Šimelevičiaus tėvas buvo sinagogos sargas Sebežo mieste ir dar, kad lenkai, vėl užėmę Vilnių, esą liepė žydų bendruomenei perlaidoti palaikus žydų kapinėse, nors didžioji dalis palaidotųjų buvo krikščionys...

    AtsakytiPanaikinti
  10. Nominalūs krikščionys galėjo būt trys; jei žydai būt buvę perlaidoti, vargu ar Eltos pranešime būtų rašoma „keli“ (na, iki trijų juk būtų pajėgę suskaičiuot); be to, mano supratimu, jie visi vienodai toli buvo ir nuo ST, ir NT. Jei lenkai reikalavo, tai greičiausiai reikalavo visų penkių palaikus iš tos vietos pašalint.
    Bet čia, aišku, tik loginiai pasvarstymai.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Įraše kėliau klausimą, ar buvo spėta kaip nors pažymėt tą penkių nusižudžiusiųjų bolševikų palaidojimo vietą Katedros aikštėj. Spėjau, kad ne. Šiandien besikapstydamas radau: Rapolas Jakimavičius (1893–1961) 1919-ais buvo sukūręs šiuos monumentaliosios propagandos kūrinius: Raudonosios Armijos triumfo arka (Vilnius), neišliko; Revoliucijos kovotojų paminklas (projektas). Ar tas projektuotas paminklas ne tam buvo skirtas?

    AtsakytiPanaikinti
  12. "Komunarų gatvės" libretas ramiai guli ir ministerijos, ir Jaunimo teatro archyve, kuris perduotas Literatūros ir meno archyvui. Yra ir svarstymų protokolai, vidinės recenzijos. Visai gerai įvertintas kritikų. Tiesa, svarstymo kompozitorių sąjungoj nemačiau, bet apie libretą Jansonas labai neblogai parašė, su argumentuotom pastabom.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kyla klausimas, ar Geda tikrai ieškojo to libreto, ar tik jam atrodė, kad ieškojo? :)

      Panaikinti
  13. Visaip gali būti. Gali būti ir taip, kad čia jis tiesiog pėdas mėto, kad kiti nevargtų ieškodami. Taip galima manyti dar ir todėl, kad jis pats rankraštį turėjo, tik gal... pamiršo. Dar didžiuma jo libretų iš jo asmeninio archyvo atkeliavę į institutą, guli ant Aušros M. stalo. "Komunarų gatvė" taip pat, vakar klausiau Aušros.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Pilerių dvaras buvo Mickūnuose....Pilar von Pilchau, viokiška kilmė, grafai....

    AtsakytiPanaikinti
  15. Romanas Pileris išgarsėjo, kad pagavo sušaudymui ir garsųjį britų žvalgą Sidney Reilly, James Bond prototipą.

    AtsakytiPanaikinti