Beskaitinėdamas naujausią
Knygotyros tomą radau:
The most popular Lithuanian satirist in both Latvia and Estonia was Vytautė Žilinskaitė. Her humorous sketch The Ideal Woman was published in eight different Estonian newspapers in 1961–1971. [...] Humour helped to overcome the abundant problems of Soviet everyday life and provided a moment of self-irony. The Baltic nations evidently shared a similar taste in it. — Aile Möldre, „The Baltic book contacts [etc.]“, Knygotyra, t. 54 (2010), p. 311–312.
Na niekaip neatsiminiau tokio kūrinio – teko traukt rinktinę
Karuselėje (1970). Pasirodo, nesukūrė V.Ž. „Idealios moters“, tik „Idealią žmoną“ (rink.
Ne iš pirmo žvilgsnio, 1962), kuri skiriantis kalbėtų:
Turtą taip pasidalysim: pianinas, televizorius, šaldytuvas – tau, vaikų lovelės ir žaisleliai – man. Butą irgi tau paliksiu, pati su vaikais kaip nors pas mamą prisiglausiu… Pasakyk jai, kad kilimą atidaviau į cheminę valyklą… Langai nuvalyti, grindys išvaškuotos, patalynės išpurtytos, rožės pamerktos… Ką čia dar?.. Šampano butelį rasite šaldytuve, tortą atsiųsiu per Zosę… beje, jei tarnyboje būtų nemalonumų, nesijaudink; pasakyk, kad buvau tikra ragana, jei reikės – atjosiu ant šluotos… Atia! (p. 24)
Prie idealios žmonos paveikslo pridėjo ir idealaus vyro (rink.
Iš aš ožius ganiau, 1965), kuris analogiškoj situacijoj turėtų reaguoti:
Jei jis… anas… pasirodys nevertas tavęs, tu man tik pirštu pamok… Kaip vėtra parlėksiu, kaip sakalas parskrisiu!.. Gal kas iš mano daiktų jam pravers, tai išeinu tik su glaudėmis ir dantų šepetėliu… Išsinešu tik tavo portretą… Gyvensiu kaip vienuolis ir melsiuos, kad pašauktum atgal… Tik aukščiau galvą, madona, neužmiršk pasipudruoti prieš jam ateinant… (Bučiuoja ranką) Tu man tik ženklą, ir aš plast plast… tik mažuoju piršteliu pamok… kaip vienuolis… celibate… melsiuos… lauksiu… (p. 96–97)
Nežinau, nelabai juokas ima, greičiau atvirkščiai.
