— iš naujo pirkio; taip esu apsibrėžęs kolekcijos rėmus: žmogus ir dviratis, Lietuva, XX amžius —
Šienapiutė, 1953 m.
← užrašas kitoj pusėj:
Prisiminimui nuo sesės lietuvaitės, nepažįstamam kariui lietuviui
Alė
1953.XII.30.
Kelionė traukinyje.
Prisiminimui nuo sesės lietuvaitės, nepažįstamam kariui lietuviui
Alė
1953.XII.30.
Kelionė traukinyje.
[galima prikurt visą istoriją, kaip ši nuotrauka buvo dovanojama]
⁋ mėgėjiškos nuotraukos, nors dažnai nelabai gerai iš rankos nustatytas atstumas, turi vieną esminį privalumą prieš ateljė darytas – veido išraiškos gyvesnės, tikresnės, arba negalvojama apie tai, arba susigalvojama išraiška, poza, be fotografo patarimo, bent jau dažniausiai;
⁋ pamačius 1953, iškart – Stalino mirties metai; ir net nenorom imi svarstyt apie aplinkybes, sąlygas ir pan., determinizmas įsijungia; kartais pagalvoju: jei parinkus spontaniškų, neapgalvotų poelgių pavyzdžių, jei pasvarsčius apie atsitiktinumus istorijoj? ne, nieko neišeis
Norėčiau pavažiuot dviračiu, pedalais stabdomu... Manau, greit atsigamintų įgūdžiai :)
AtsakytiPanaikintiNeabejoju, bemat atsigamintų :) O dabar jau tikriausiai visi dviračiai su stabdžių rankenėle prie ragų.
Panaikinti