(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2017-06-20

(990) Pakeliui į darbą, xi: apie arkliašūdį ir saugumą

Vakar iš ryto prie Britų ambasados pasitiko arkliašūdis, šiandien – vėl.
Pagal vietą – ant šaligatvio – sprendžiant, policijos arklys paliko žymę, greičiausiai Kultūros naktį.
(Nuotraukos nededu, manau, patikėsit, kad neišsigalvoju.)
O ambasada gražinama – šiūruojamos sienos, tvarkomi gėlynai.
Ir kažkaip keistai tas arkliašūdis galvoj virsta saugumo ženklu: beveik išgaruoja baimė, kad koks autobusiukas iš gatvės užvažiuos ant šaligatvio ir bent vieną kitą praeivį, pėdinantį Žirmūnų tilto link, iš nugaros nutrenks.
Ar skiriasi bordiūrų aukštis Vilniuj ir Londone?


Prieduras (2018 IX 4) Juokai juokais, bet arkliašūdis ir Britų ambasada, gali sakyt, susiję. (Šįkart ir nuotrauką įdedu.)
Vakar, pirmadienį, eidamas darban pamačiau; šįryt tebėr.
Kokią išvadą reiktų daryt? Vilniuj prastai dirba žmonės, turintys prižiūrėt šaligatvius.
Bet ne ši išvada svarbiausia. Vienas iš policijos žirgų būtent šitoj vietoj užsinori šikt.
Jei norėtum pakvailiot, galėtum imt ieškot sąsajų tarp BRexit ir excrementum, tas ex; ex nihilo nihil fit etc.
Paikiojimai kartais būna labai smagus užsiėmimas. Ypač, kai dangum slenka debesys pilkos, pasak Maironio; kaip šįryt.

2 komentarai:

  1. Kodėl policijos iškart? O gal vat Pegaso.
    Jūsų žinia nuvedė į vaikystę, pas senelius kaime: vieną vasarą babytė eidavo nuo žvyrkelio rinkti arklio obuolių (taip sakydavo)- juos dėdavo į ėdalą (varge, kaip jį vadindavo iš tikrųjų - jovalu? ne, kažkaip kitaip) vieninteliam popinamam paršiukui. Kažko tą vasarą trūko, kad teko taip pridurt. Neatrodė keista, tikriausia nė nebuvo. Virtos sagone kiaulinės bulvikės (su seneliu nuvogdavom kelias karštas su sviestu ir druska - nors ir po pusryčių), plikytos miežinės kruopos (košė, irgi labai skani), su čiečka kapoti buroklapiai (mano darbas būdavo, labai mėgau), išrūgos... - tikriausiai dar kažkas, nebeprisimenu, tik kad skaniai kvepėdavo. Pilti į išlaižytą, tiesiog blizgantį lovį tekdavo iškėlus vieną tokią lentą, kad būtų patogiau pasilenkti, paršiukas snukiu kartais stukteldavo per kibiro apačią, tada jau šliūkšteldavai kur papuolė, va todėl ilgai neleisdavo to man daryti - eiti šerti. Patikėdavo tik šonų kasymo žabu pareigas, meistriškai brūžinau. ...
    Ačiū Vilniaus raitosios policijos žirgui, kad taip nunešė. Ir VG.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Padėka žirgui suprantama, vg mažai čia kuo dėtas.

      Panaikinti