(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2015-10-06

(781) Užparaštė, cxi: vieną patarimą prisiminau

2015-10-20 Patikslinimas: į pastabas, kurias buvau surašęs 10-06, lt.wikipedijos kūrėjai atsižvelgė. Tatai turėtina galvoj, toliau skaitant.
-------------------------------------------------------------------
– Užuot tą savo tinklaraštį rašęs, imtumeis lt.wikipedijos įrašus tikslinti. Ten tiek netikslumų prisirinkę/pririnkta, o juk absoliuti dauguma, kai prireikia informacijos, būtent wikipedija remias kaip rimtu šaltiniu; na taip, kaip lengviausiai prieinamu šaltiniu, – prieš porą metų, o gal net ir anksčiau coll. Rūta P. yra sakiusi.
Atsimenu, tada paniurnėjau, kad įraše apie Antaną Strazdą – vėl! – atsirado atvaizdas, nelyg fotografinis, kurio tikrumas seniai ir argumentuotai paneigtas (kas liūdniausia, jis ten, net viršuje, iki šiol kabo).
– Tai būtų tas pat, kaip korektūros klaidų žvejyba – radai, pataisei, o kitoj vietoj vėl atsirado. Beprasmis užsiėmimas.

Na, gerai. Štai pora dalykų, kuriuos reiktų, sakykim, patikslinti.

1
Įraše apie Vabalninką, minint ten gimusius žymius asmenis, trūksta visam pasauly žinomo žydo – jį, Šmuilą Jankelį Jackaną, net su nuotrauka, pirmasis lietuviams pristatė Akiras-Biržys (t.y. Petras Biržys) serijos „Lietuvos miestai ir miesteliai“ II tome, aprašančiame Biržų apskritį (1932, p. 569–570):
Š. Jackanas yra gimęs Vabalninkuos [šita vietovardžio forma, daugiskaitinė, man daug priimtinesnė negu oficialioji vienaskaitinė; žydiškai: Vabolnik]. Jo tėvas buvo sėmenų-linų pirklys. [Šitos informacijos niekur kitur neraste.] Mokėsi Panevėžy ir Vilniuje, baigė žydų dvasiškąją seminariją.
Prieš [Pirmąjį pasaulinį] karą ėjusiam žydų laikrašty „Hacfira“ hebrajų kalba Varšuvoj, Jackanas daug rašinėjo, o vėliau ėmė leisti patsai laikraštį žydų kalba vardu „Haint“ – Šiandien. Tasai laikraštis ir po šiai dienai tebeina Jackano ir Finkelšteino lėšomis ir priežiūra.
1926 m. ėmė leisti Jackanas sionistų krypties laikraštį dienraštį Paryžiuje: „Haint“ – Šiandien.
Vabalninkuose gyvena, turi krautuvę jo brolio Joselio žmona. Joselis prieš 5 metus miręs [ir šitos informacijos niekur kitur neradau].
– čia lenkiškai apie Samuelį Jokūbą Jackaną;
– čia angliškai apie Shmuelį Yankevą Yatskaną.

Toliau Petro Biržio knygoj, po Jackano, – apie skudutininkus.

2
Įraše apie Juodžionius, skilty „Žymūs žmonės“, nurodyta, kad čia, Juodžionių dvare, 1886-ais gimė filologė profesorė Marija Šilkarskaitė-Arse[n]jevienė. – Jei paspausit asmenvardį, perskaitysit: „Kuriama Marija Šilkarskaitė“ [įrašas dabartinį pavidalą įgavo 2017-ais; ir įraše apie Juodžionius nebe Šilkarskaitė, o Šilkarskytė].
Tokia asmenvardžio formą (-aitė) yra pavartojęs jau minėtas Petras Biržys jau minėtoj knygoj. Tik jis.
Čia ir atskleistina pirmoji didelė lt.wikipedijos padaryta klaida: Šilkarskytės gimtoji vieta ne Juodžioniai (dab. Biržų r.), o Juodžionys (dab. Pasvalio r.; apie dvarą yra šis tas papasakota čia).
Enciklopedijos (prieškarinė pradėta ir bostoniškė; ir vienur, ir kitur t. I) pateikia kitą asmenvardžio formą: Marija Arsenjeva-Šilkarskytė (filosofo Vladimiro Šilkarskio sesuo, lenkiškai fiksuojant – Maria Szyłkarska). Apibendrinat abu man žinomus enciklopedinius įrašus, išeitų tokia biograma [2017-05-23: gimimo ir mirties datos nurodytos pagal Krinčino bažnyčios knygas; ačiū Algimantui Kaminskui-Krinčiui]:
Šilkarskytė-Arsenjeva Marija Justina (*1886-12-09 Juodžionyse, Krinčino sen., Pasvalio r., †1921-08-16 ten pat). Gimnaziją baigė Mintautoje, 1904–1910 studijavo Sorbonoje. 1916–1918 Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Romanų literatūros katedros privatdocentė, 1919–1921 to paties fakulteto Rusų kalbos ir literatūros katedros profesorė. T.p. dėstė Šaniavskio liaudies universitete ir Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919-09-10 ištekėjo už prof. Nikolajaus Arsenjevo.
Biržys knygoj apie Biržų apskritį rašo (p. 214), kad Šilkarskytė-Arsenjeva 1920-ais norėjusi tapti Lietuvos universiteto užuomazgos – Aukštųjų kursų dėstytoja, bet jai tebuvęs pasiūlytas tik prancūzų kalbos lektorės darbas; toks pasiūlymas profesorei netikęs ir jį grįžusi Maskvon.
Nepavyko rasti nuorodos nė į vieną jos mokslinį darbą.
Vis dar nepametu vilties perskaityti jos vyro atsiminimus.
P.S. Tariaus su jaunėliu sūnum: klausyk, kai per Vėlines važiuosim į Biržus, ar galėtumėm užsukt į Juodžionių kapines? Kol dar šviesu. Norėčiau rast, kur palaidota pirmoji (?) lietuvė [gente lituanus] profesorė. — Buvom užsukę.
P.P.S. Ir dar toks visiškai kvailas klausimas kilo: ar Samuelis Jokūbas Jackanas savo tekstuos kaip nors prisiminė gimtuosius Vabalninkus? – Kvailas retorinis klausimas, bet klausimas.

13 komentarų:

  1. Anonimiškas2015-10-07 09:50

    2013 metais Nikolajaus Arsenjevo atsiminimai išleisti Rusijoje. Gal ir Vilniuje rusiškų knygų knygyne juos galima užtikti ar užsakyti, kad atvežtų.:) Pabandykit:) Sėkmingos "medžioklės"
    http://www.ozon.ru/context/detail/id/20413547/?utm_source=livelibru&utm_medium=partner

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už nuorodą, pasidomėsiu, tik bijau, kad gali labai brangiai kainuot.

      Panaikinti
  2. Ne pirma tokia istorija su panašiais vietovardžiais, kai painiojamos vietovės, susijusios su kokia asmenybę.
    Leopoldas Arendsas, stenografijos išradėjas, gimė, atseit, Rukiškio kaime (Anykščių r.), iš tikrųjų – Rokiškyje (vokiškame Vikipedijos puslapyje rašoma Rakishi).
    Ivinskis neva gyveno ir mokytojavo Pavirvyčio dvare (Telšių r.), iš tikrųjų – Pavirvytės dvare (Mažeikių r.), pas Juozą Paulavičių (V. Sruogienės senelį).
    Tikriausiai ir daugiau yra.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, tikriausiai ir daugiau yra.
      Aišku, galima tart: apsirikimai neišvengiami, ir numot ranka. O gal kas imtų ir pataisytų, – bent jau tuos apsirikimus, kurie pastebėti? Tik: kas?

      Panaikinti
    2. O N. Arsenjevo atsiminimų knygą, pažiūrėjau, turi VDU biblioteka – pirmą leidimą, išleistą 1974 m. Frankfurte prie Maino.
      2013 m. Rusijoje išleista tik 500 egz. tiražu, kažin ar pateko į knygynus Lietuvoje.

      Panaikinti
  3. Ačiū už pastabas, Vikipedijoje pataisyta. Galit kitąsyk pabandyti ir Jūs :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, kad patikslinot. Beje, įrašą apie Šilkarskytę irgi būtų galima sukurti, duomenų – bent jau pradžiai – juk gana.
      O dėl manęs, bijau, kad būtų per sudėtinga, nors už siūlymą dėkoju :)

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2017-05-19 10:33

    Jau gal ir nebeaktualu, bet vis tiek: mano galva, Marija-Justina Šilkarskytė-Arsenjeva gimė 1886.XII.9(krikštyta vien vandeniu 10 d.), o nusinuodijo veronaliu (migdomaisiais) 1921 m. rugpjūčio 16 d. savo dvarelyje Juodžionyse.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už patikslinimą. Tikslumas visada aktualu.
      O gal dar galima būtų patikslint, kuo remiamasi pateikiant tokias gimimo ir mirties datas? Gimimo – kurios bažnyčios krikšto įrašų knyga? Krinčino? – O mirties?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-05-22 09:43

      Kaip visada - Krinčino metrikų knygose - niekam nereikalingos Savilaidos išleistose. Ką tik išspausdintas II tomas krikštų (90 autorinių lankų!) ir parengtas III tomas bei rengiamas IV tomas. Ir čia bus pabaiga. Tik leidybai pinigų nėra.

      Panaikinti
    3. Ačiū, Algimantai. Patikimas šaltinis.
      O dėl reikalingumo/nereikalingumo – juk jei bent vienam žmogui to reikia, argi valia sakyt, kad nereikalinga? Menka, aišku, paguoda, bet vis tiek, bent šis tas.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2024-02-10 22:07

    Esu Povilo Šilkarskio anūkė Regina Jasiūnaitė Rakštienė. Šiemet prof. V.Šilkarskiui 140 metų. Labai gaila, kad nebeturiu mamytės, kuri be galo norėjo, kad Šilkarskių atmintis išliktų ir visą gyvenimą kentė tą begalinę skraudą, kurią jiems, padarė savietinė santvarka. Norėčiau, kad prisimintume prof.V.Šilkarskį ir visą Šilkarskių giminę.Turiu minčių ir norėčiau jomis pasidalinti ir sulaukti patarimo. Labai prašau man parašyti regina.rakstiene@gmail.com
    ar paskambinti +370 674 28743.Pagarbiai Regina














    AtsakytiPanaikinti