Šio ryto (nufotografuotas) žvilgsnis dešinėn, Aukštutinės pilies link, kurios šįkart nesimato.
– Nematyti Vilniaus simbolinių vietų vs įsivaizduoti jas esant.
Jei tai būtų rytas, kai neinu per Žirmūnų tiltą; kai einu per kito miesto kitą tiltą. – Pagalvočiau: aš vis dėlto vilnietis, nes nematau to, ką turėčiau matyti (akimis ar vaizduotėj); taip, dar pagalvočiau: mano vaizduotė ribota.
----------------------------------------
Kad jau ruduo, pasakau [nuo kada (metus turiu galvoj) – 199?] sau tada, kai pamatau – įeidamas pro vartus į Vileišių rūmus ar išeidamas iš jų – kaštanai ima byrėti: ruduo Vilniuj prasidėjo praeitos savaitės ketvirtadienį (išeidamas pastebėjau – išvažiuojančios mašinos kai kuriuos jau buvo sutraiškę).
Aš mačiau jau antradienį (09.22). Bet tik du ir vienas jų - suvažinėtas, tad gal dar nesiskaito.
AtsakytiPanaikintiTai buvo rudens pranašai. – Ateina! – Kad galėtum sakyt: atėjo, t.y. prasidėjo, reikia gausesnio kaštanų lietaus.
PanaikintiVisi apsipratėliai (rytą vakarą penkiskart per savaitę ne pirmas dešimtmetis į/iš-einantys pro tuos vartus) nori nenori tampa neviernais Tamošiais, – jiems užuominų nebegana, – prašom į(si)rodyti!
Reikėjo gal tą šypsenėlę kur nors įterpt, bet kad – ėmiau ir pagalvojau – visai rimtas atsakymas išėjo :)