(776) Visiškai tarp kitko: apie poezijos skaitymą

Taip, kartkartėm pajuntu nesutramdomą norą skaityt poeziją.
Taip, priklausomybė.
Va prieš kokią savaitę bibliotekoj pamačiau iš krūvos išlindusį kampą Romo Daugirdo rinktinės Tatuiruotės ant veidrodžio (2009; nežinau, kaip ji pas mane atsirado).

Man nepatinka, kaip R.D. perjunginėja poetikos sankabą; kažkaip „mechaniškai“, pvz.:

tačiau įkaušt nespėjame nes pakeliui į kulminaciją
ant kelio krenta žvaigždės ir užgęsta
sužeisdamos susinaikinimo palaimą iki sveiko proto (p. 161)

Bet: pirmoj šito eilėraščio, „Polėkis“, eilutėj užrašyta mintis yra tiesiog mūsų gyvenimo kvintesencija:
mes esam nuomininkai, kurie uostom svetimas gėles.
Taip: nuomininkai, uostantys svetimas gėles.