(674) Murmuratio, iii

[Buvau jau primiršęs šitą įrašų „žanrą“.]

Pretekstas Išlipus iš A-4G Sietyno stotelėj. Močiutė anūkei:
– Oi, toks gražus, [išgirdau šitą kablelį] ir pasimetęs...– apie šuniuką, rudą kudlotą (man tai jis nepasirodė esąs gražus ar negražus, net nepagalvojau apie tai), bindzenantį šaligatvio pakraščiu Pilaitės link.

Murmuratio Nežinau, gal esu linkęs per daug tirštint spalvas, bet vis noris – tokiais atvejais – murmėt:
– Jums gaila todėl, kad gražus pasimetė, o ne kad pasimetė? O jeigu šunėkų šunėkas? Taip jam ir reikia? – Jums gaila todėl, kad talentingas numirė, o ne kad numirė? O jei bešeimis girtuoklis? Taip jam ir reikia?
Kas svarbiau? Gražus, talentingas – pasimetė, numirė.
Kas svarbu? – Atsakymas turėtų būt prieš svarstymus.