(337) Užparaštė, xlii: apie sumanymus

ežinau kodėl, bet šita mintis pirmiausia galvoj suskambo rusiškai: всё пазнается в сровнении (nors ir lietuviškai, regis, visai neblogai skamba: visa pažinsi lygindamas ar visa pažįstama lyginant). Va palygini savo sumanymus su tokiu, kurį užfiksavo Kazys Saja, ir supranti: menkuma/sekluma :)

Per dešimtį metų lageriuose dėdė Pranas brandino sumanymą kada nors parašyti traktatą apie tai, kad kiekvienas KODĖL turi savo TODĖL. Jis norėjo išteisinti žmogų, paneigti bet kokią jo kaltę, laikydamas, kad jo sąmonę apsprendžia ne vien gamybiniai santykiai (kaip teigė marksizmas), bet ir daugybė sunkiau įžvelgiamų priežasčių ir motyvų. (Skudurėlių takas, 2011, p. 14)

Regis, traktato neparašė, bent jau neužfiksuota, kad būtų parašęs, bet: koks sumanymas!
P.S. Tiesiog malonumas skaityt šitą Sajos knygą – su paantrašte prisiminimai (apmatams) / pamąstymai (ataudams), – turi žmogus pasakotojo, istorijų pasakotojo talentą. Ne tokį ir dažną. Henrikas Algis Čigriejus turi. Kas čia dar?
P.S. (09-11) Patikslinu: prisiminimus tiesiog malonumas buvo skaityt; pamąstymams kito apibūdinimo reiktų paieškoti.