Skaičiau tą LTV naujienų tarnybos paskleistą girdą, esą „muziejininkus pasiekė žinia [alfoj.lt: gavo duomenų], kad tarp iš ‘Titaniko’ iškeltų daiktų – maišas su lietuviška spauda bei A. Juškos knyga“. Perskelbė tą „žinią“ ir kiti, ir dauguma skaitytojų tai priėmė kaip tikrą pinigą, puolė diskutuot, ar kas nupirks Lietuvai, ar tai turi būt grąžinta už dyka etc. Mano supratimu, tai tiesiog pavėlavęs balandžio pirmosios pokštas. Jei tai būtų rimta, būtų nurodyta, kas konkrečiai tą žinią pasiuntė ir kas konkrečiai ją gavo. Juškų muziejaus direktoriaus samprotavimai, esą tos knygos pageidauja keli tūkstančiai kolekcininkų – labai jau nerimtai skamba žinant, kad aukcione bus galima pirkt arba viską, arba nieko: More Than 5,500 Items from the Ocean Floor to be Sold as One Collection. (Deja, nepavyko rast išsamaus tų penkių su puse tūkstančio daiktų sąrašo; gal nemokėjau ieškot.) Manau, kas nors, žinodamas apie rengiamą aukcioną, el. paštu pajuokavo (teisingai manydamas: bus užkibta už visko, kas susijęs su „Titaniko“ skendadienio 100-mečiu), o kai kas ir prarijo kabliuką. Bet: gal ir klystu. Tekstas apie kun. Juozą Montvilą vertas dėmesio (nors įvadinė pompastika: „Jeigu ne ši tragedija, šiandien mes šią asmenybę minėtume greta Jono Basanavičiaus [etc.]“ ir verčia šypsotis – o, tas vaizduotės dopingas „jeigu“!).
Užuot svajojus apie popierius iš vandenyno dugno, daug maloniau tiesiog stebėt LLTI mašinų stovėjimo aikštelę (po pusvalandžio to jau nebepamatysi):
Įdomu, kaip turėtų atrodyti popierinė knyga ir kita spauda, išgulėję vandenyno dugne 4 km gylyje šimtą metų.
AtsakytiPanaikintiNeįsivaizduoju, kaip popierių veikia atitinkamas slėgis, vandens sūrumas ir pan.; pirma mintis: nieko turėtų būt nelikę, t.y kažkokia į pirminį būvį grįžusi celiuliozė; antra: bent jau spaudos dažai tai tikrai turėtų būt išplauti.
Panaikinti