(188) Tarp kitko: Binkis ir arabų kalba

Šiandien [jau = vakar] dalyvavau Lietuvos [Didžiosios Kunigaikštystės] totoriaus Dovydo Ščensnavičiaus (*1916 pagal dokumentus, iš tikro – 1914; vaikų promočiutės antrojo vyro, kilusio iš Yvijos, dab. Gudija, čia neturinčio nė vieno kraujo giminės, – mokėjusio skaityt ir rašyt arabiškai; puikaus šachmatininko, su kuriuo tik vienąkart pavyko sužaist lygiosiom, kai jis, manau, nusileido) laidotuvėse Raižuose [na neprigyja ta „minkštoji“ forma Raižiai] ir ne kartą girdėjau frazę:
– As-salia'mu 'aleikum ua ra'hmatu Lla'hi [cituoju pagal musulmonai.lt transliteraciją].

Ir kaip neprisiminsi Kazio Binkio teksto, pirmąkart išspausdinto Keturių vėjų pranaše (1922-02-16):

Salem Aleikum!
Jaunieji,
Į gatvę!
Į laisvę alejų!
Mes frontą plakatais
Nuklokim.
O po plakatų
Krūtinėj
Kad kraujas plaktų,
O ant plakatų kad –
Salem Aleikum!
Gana sacharininti širdys!
Ir į skaudžiamas vietas
Kompromisų kloti kompresus.
Kam širdis susirietus,
Dvasia kam padvėsus,
Tam į krūtinę teįrita
Nors bosą spirito, –
Vistiek nebepadėsi.
Ne taip kad po vieną
Galvomis
Žiauninti
Sieną
Ir storotis storosios dėdinos kūną sujauninti.
Bet urmu visi!
Į du su puse milijono
Pratarkim, kiek galint, aiškiau:
Kaip ragas, maž daug, Jerikono –
Salem Aleikum!

Ką turėjo galvoj Binkis, rašydamas: „Salem Aleikum!“? Greičiausiai – „Sveiki!“ ar pan., nors iš tiesų yra visai kitaip:
As-salia'mu 'aleikum ua ra'hmatu Lla'hi = Taika jums ir ALLAHui malonė. (Plg. per katalikų Mišias išgirstamą „Ramybė jums!“)
Žinant tikrąją posakio reikšmę, Binkio eilėraštis tampa nebelabai džiugia prasme vėjavaikiškas... (Tikrai: tarp kitko, nors ir nutylėt nesinori.)