(16.1) Perličky na dně: prieduras

Taip, buvau įsijautęs rankiodamas iš visur tuos aprašytuosius perliukus, o pabaigoj norėjau net nupaišytąjį įdėt, bet: nemokėjau ištraukt iš p[ė]d[ėe]finio file’o [1]. Tik vakar parodė, kaip tai galima padaryt (ačiū R.K.). Malonumą patiriu ne tik baksnodamas klaviatūrą (wordinis žmogus maniau besąs), bet ir ką nors naujo išmokdamas. Taigi: gyveni – ir mokais.
Ilgai buvo rodoma Pirosmanio paroda Didžiojoj 4, iki birželio. Greičiausiai klystu, bet, man regis, gegužį su drauge buvom. Laukdamas, kol galėsiu nupirkt bilietus, sprendžiau: katalogas ar CDis? Lėmė kaina: CD – 7 Lt, o popierinis daiktas – brangiau. Peržiūrėjom eksponatus, ir ne tik Pirosmanį, ir II aukštą. Grįždami (eidami lauk) sutikom grupę, kuriai gidė pasakojo, kas tas Pirosmanis ir ką jis pripaišė. Draugė užsimanė pasinaudot proga; aš atsisakiau, likau žiūrėt į paveikslą, kuris man nuo šiol bus = Pirosmani. Ne su asiliuku, kitas, kurį išpešiau iš CDyje nusipirkto .pdf išsaugoto parodos katalogo: kiemsargis, kuris nenupaišyta šluota XIX amžiaus pabaigos Gruzijos miestely ankstų ankstų rytą kurdavo garsus, kuriuos galėjai girdėt iš tolo; būtent šis, šluotos skleidžiamas, garsas išlikęs atminty iš jaunystės Biržų: ėjau autobusų stotin į pirmą autobusą Vilniun; regis, net eilėraštį apie tai mėginau rašyt?). Parašas galėtų būt toks:
Perlička na dně: Kiemsargis, pozuojantis dailininkui.

[1] Regis, tinklarašty pirmąkart pavartojau šį žodį; greičiausiai reikia pasiaiškint – kaip lituanistui? Babytės (*1898) vartotas videlcius ir mano (*1962) vartojamas file’as [failas] – tik leksinės svetimybės, kurios negriauna lietuvių kalbos sistemos; siūlomi atitikmenys (pradžioj: dokumentas, dabar lyg ir laikmena) man neatrodo esą priimtini atitikmenys; gerai, priimu laikmeną, o kaip su laikmenos formatu? .pdf [Portable Document Format] – siūlomo atitikmens nesu girdėjęs; – mano manymu, sistemą griauna padalyvio klaidos (à la perkant sumokėjau) ar kad su bendratim ir kitos panašios. Įkvėptas Šiaurės Atėnuos išnyrančių -lj- „Penkių sakinių apie lietuvių kalbą“, esu pradėjęs fiksuot savąsias pastabas, bet, kol neišnaudojau visos abėcėlės (a–ž), telieka wordiniu formatu.