(517) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, xxxii

– Taip, taip, taip. Tu visiškai teisi: esu įsikalinęs save, tekstų įsikalinys esu.
– Tai paskelbk sau amnestiją, išeikim kur, pasižmonėkim.
– Tiesiai šviesiai sakant, nenoriu. Nebent pasigamtėt. Va prisiminiau: kokiais 1988-ais Gimtajam krašte buvo Rimvydo Valatkos ir [jei neklystu] Viliaus Kavaliausko str. ≈ „Aš norėčiau sėdėti Švedijos kalėjime“ – aprodė jiems tuos kalėjimus, anie jais taip susižavėjo, kad užsigeidė pasėdėt (mintyse). Ir aš norėčiau (iš tikrųjų), tik nevertas, tad ir lieka tekstai. – Ne, nenorėčiau, nebent būtų leista [ir] augint jurginus („Do you know dahliasläktet „Rašytojas Vaižgantas“? – „???“; [viskas aišku].).