(309) Vilniaus vaizdai, xiv

Rodion Petroff, Visuomenės nuomonė, 2012
Drobė, aliejus, 140×121 cm

Klaipėda – [bene?] vienintelis dienraštis, kas mėnesį išleidžiantis net du tikrai rimtus kultūrinius priedus: Duris, skirtas menams (red. Rita Bočiulytė), ir Gintaro lašus, skirtus literatūrai (red. Gintaras Grajauskas). Perskaitau. Durų paskutiniam numery (nr. 5, 2012-05-31) ir pamačiau štai šitą tapybos darbą – hiperrealisto Rodiono Petroffo (*1985 Klaipėdoj; iki 06-17 Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre veikė jo pirmoji personalinė paroda „Rebranding“; žr. Godos Giedraitytės str. „Hiperrealistinė R. Petroffo sociokritika“).

Na, neatpažint Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arkos“ prie Neries neįmanoma.
Drobė pavadinta „Visuomenės nuomonė“. Irgi viskas aišku: du x tarnybos atstovai ruošiasi ją išmontuot, t.y. pašalint, kaip to norėtų „visuomenė“.
Ir va toks klausimas iškilo: ar įžvelgė parodoj apsilankę klaipėdiečiai šito paveikslo hiper[realizmą], ar nepamanė, kad tam hiper- atstovauja tik išmontuotojai? (Aišku, negražu įtarinėt, kaltas, kaltas.) Iš pasirinkto taško žvelgiant į „Krantinės arką“, fone matyti Žaliasis tiltas, o ne Karaliaus Mingaudo ir Gedimino pilis.
Taigi, išties hiperrealybė užfiksuota aliejum drobėj.

(49) Šįmet Špygai Taukuotai būt sukakę 80

Kai tik sėdėdamas prie kompo prisimenu bene vienintėles Lietuvoj duris, ant kurių prikabinta lentelė „Durys“, iškart pirštai ima badyt: www.durys.daily.lt. Tuo adresu internete tupi kasmėnesinis dienraščio Klaipėda kultūrinis dvipriedis – Durys ir Gintaro lašai (pirmąjį – apie visokį meną, išskyrus literatūrą, tvarko Rita Bočiulytė, antrąjį, apie „išskyrus“, – Gintaras Grajauskas). Abu peržiūriu.
Atsidariau šiandien Duris – žiūriu į nuotrauką ir skaitau:

Lapkričio 15-ąją Klaipėdos dramos teatro aktoriui Baliui Barauskui (1929–2003) būtų sukakę 80 metų.

O mano atminty ir nelikę įvykio: mirė Balys Barauskas-Špyga Taukuota. Arba pasidarbavo užmarštis. (Kadangi esu kalbos maniakas, tam tikriems žodžiams suteikiu man svarbias reikšmes: įvykis nuo fakto skiriasi tuo, kad pirmasis sužadina tam tikras man svarbias asociacijas, o faktas – ne.)
Tekste, pateiktam kaip „Durų“ inf., išvardinta nemažai Barausko vaidmenų teatre, bet tai faktai. Ir vienintelis įvykinis dalykas:

Greta legendinių teatrinių būtų galima išvardyti ir netrumpą kino vaidmenų sąrašą, nors gana paminėti patį žaviausią ir spalvingiausią – B. Barausko čigoną Karmeną iš TV filmo „Tadas Blinda“ (1972). Anuomet nepamirštamą čigono Karmeno leksikoną citavo kiekvienas, nuo vaikiščio iki intelektualo.

Tada, kai pirmąkart pamačiau šį filmą, buvau vaikiščias. Ir Barausko vaidmuo, Karmenas, tikrai buvo paveikesnis nei Tomkaus. Ačiū. Šis personažas pakirto šaknis galėjusiai atsirast romofobijai.