(937) Pakeliui į darbą, iii: keli sakiniai a.a. Paulių Normantą prisiminus

Pasiliekantieji temato išnykstantį keliautojo nugaros šešėlį.

Matsuo Basho, „Gyvenimas keliaujant“,

parengė Antanas Danielius, ŠA, 1997-02-08, p. 1

ažįstami buvom nuo praeito amžiaus (Šiaurės Atėnų laikų).
Kartkartėm susitikę persimesdavom vienu kitu sakiniu. Mėgo pasakot; daugiau – ką darys / reiktų padaryt.
Knygų lentynoj atremta į nugarėles stovi jo dovanota nuotrauka – Dalai Lama (regis, daug kam tokias dovanodavo?).
Mėginu prisimint jo fotografijas. Nespalvotos. Veidai. Žmonės, žvelgiantys tiesiai į trečiąją Normanto akį – objektyvą. Veidai, kuriuos pamatęs prisimeni Arūno Sverdiolo verstą Emmanuelio Levino pokalbių su Philippu Nemo knygelę Etika ir begalybė (1994): face-à-face, ir negalvoji, kokios spalvos tų žmonių akys. PN fotografijos kaip tiltai tarp tavęs ir Kito.
Homo ambulans Lai Vėjaus (Laisvo Vėjo) užrašai: skaitant nekildavo klausimas, kodėl pasirinkta būtent tokia forma (gal ir dėl to, kad neskaičiuojami skiemenys eilutėse); kai ką pamanydavai supratęs, kai ko – ne; nesuvokęs, nes nepajėgus suvokt?, ir nė kiek nepikta.
Vieno jo trieilio dvi pirmas eilutes esu įsiminęs (ŠAtėnuos buvo, iš ten trečioji):

Įsiklausyk į šviesą,
Įsižiūrėk į garsą.
Bus lengva sukti Dharmos ratą.

Paskutinės eilutės nesuprantu, bet pirmos dvi primena, kad pasaulį galima mėgint suvokti visai kitaip, negu esi įpratęs.

(468) Užparaštė, lxv: apie 俳句

Prisiminiau, kad buvau prisiminęs, – suformulavau pirmąjį įrašo sakinį ir pagalvojau: ar įmanoma tiksliau išreikšti tai, ką noriu pasakyt?
Skaitydamas skelbimą „NASA skelbia haiku konkursą“, buvau prisiminęs Paulių Normantą, ne tik keliautoją fotografą, bet ir poetą – Lai Vėjų Normantą. Kuriantį haiku. Ir jo (nors lietuviškai užrašyti) trieiliai man atrodo panašiausi į 俳句. Pasaulėvoka (budistinė?) šiuo atveju, man regis, yra kur kas esmingesnis dalykas negu atitinkamas skiemenų skaičius eilutėse. Du jo haiku (ŠA, 2008-06-13, p. 2):

Žvakės dagtis
Kaip raudona skruzdėlė
Liepsnoja susirietusi.
•••
Įsiklausyk į šviesą,
Įsižiūrėk į garsą.
Bus lengva sukti Dharmos ratą.

P.S. Ir kuo trieilis prasčiau negu haiku? Tebūnie ir tas, ir tas.
P.P.S. Dalyvinė raiška yra grožis par excellence. :)