(234) Visiškai tarp kitko: apie fado

Vakar per „Panoramą“ išgirdau, kad UNESCO portugalų fado paskelbė pasaulio kultūros vertybe (kaip ir mūsų sutartines pernai). Tik gaila, kad nepasidomėta, kaip tas žodis tartinas [fadu]; na, galėjo sporto žinių rengėjai patart: tie tai tikrai žino, kaip tart futbolininko Luíso Figo asmenvardį – Luišas Figu.
Ir iškart atmintis susiejo šio žanro dainas su vaizdu. 2008-ųjų vasara, Mokytojų namų kiemelis, dainuoja Joana Amendoeira; koncertas prasidėjo aštuntą vakaro; per pertrauką užsimaniau parūkyt; pagalvojau, paeisiu giliau, kitan kiemelin pro arką; arkoj būdamas deguos cigaretę – ir garsas atsuka žvilgsnį atgal: Šv. Kotrynos bokštai nutvieksti pradėjusios leistis saulės, o aplink varnų didžiausias spiečius. Lyg ir tiksliai aprašiau, bet vis tiek: tik žodžiai, žodžiai, o tikrasis vaizdas – už jų. Ar su fado tekstais ne tas pat? Regis, banalybės, bet koks jausmas už to.
Nežinau, ar kas yra mėginęs verst šių dainų tekstus į lietuvių kalbą. Bet žinau, kad Gintaras Grajauskas originalų yra parašęs:

Fado*

sakyk, mylimasis
kodėl tavo randas taip žvilga

tai vis mėnesiena,
jis mėnesienoje gautas

kodėl tavo oda tokia
švelni tarsi kūdikio

tai vis vėjas,
ji vėjo nuglostyta

mylimasis, kodėl
tavo lūpos tokios raudonos

tai vis saulė,
jos saulės nuliežtos

mylimasis, kodėl
tavo veidas toks baltas

tai vis tu,
mirštu ant tavo rankų
________________
* Fado – portugalų liaudies dainos. Tradiciškai jose dainuojama apie nelaimingą meilę. Dažni fado personažai – jūreiviai, banditai, kontrabandininkai. Fado dažniausiai atlieka moterys.

Visai gražu (ir citrinos, ir cukraus – deramas kiekis).