LKŽ fiksuojamos ir perkeltinės žodžių reikšmės; pvz.: arklys 3. prk. apie didelį stambų žmogų ar kokį nors daiktą; ar šitas žodis šita reikšme dar ilgai bus vartojamas, galima abejot; spėčiau: vis mažiau arklių, vis rečiau pavartojama. O kai kurios perkeltinės reikšmės jau kalbos istorijos dalykas; nebeatsimenu, kokios mašinos būdavo vadinamos kaliošais; būdavo, bet kokios markės? Neužfiksuota LKŽ ir perkeltinė televizoriaus reikšmė, irgi jau istorinė.
„Televizorium“ vadinama kavinė su dideliu vitrininiu langu Laisvės alėjoje, šalia „Romuvos“ kino teatro. (p. 12)
Pala pala, gal romane taip ir rašoma (kabutėse ir iš didžiosios), bet sovietmečiu visi tokio tipo ir paskirties statiniai televizoriais buvo vadinami. Trys sienos (iš priekio ir šonų) stiklinės; kitaip – bent Biržuos, bareliais vadindavo. Eini pro šalį – ir matai, kas viduj dedas (todėl ir televizorius; kada jie masiškai ėmė dygt Lietuvos miestuos ir miesteliuos, gal architektūros istorikai žino, pagal tipinį projektą visi tie bareliai buvo pastatyti). Biržuos du tokie, o gal ir daugiau buvo (mama siųsdavo vakarais pažiūrėt: gal ten tetė užkliuvo). Vienoj pusėj sėdimi kvadratiniai staliukai, kitoj – stovimi apvalūs; prie sėdimų – jei kas drungnų pieniškų dešrelių užkąst nori, prie stovimų – dažniausiai vyrai alų gerdavo, kartais degtine (atsineštine) poveikį pastiprindami. — Reiktų užfiksuot tokią perkeltinę televizoriaus reikšmę žodyne; tik gero vartojimo pavyzdžio paieškot tektų – kokio sakinio, kad užėjau televizoriun išgert bokalo alaus.
(LKŽ ir prie stiklainio vertėtų nurodyt perkeltinę reikšmę: apie statinius, kurių ... [nesugalvoju, kaip tiksliai baigt].)
