(647) Visiškai tarp kitko: ar verta svarstyti?

Vis neišeina iš galvos gal jau prieš porą mėnesių perskaitytas Jono Juškaičio sakinys apie savo pirmąjį eilėraščių rinkinį Ir aušros, ir žaros (1962):

Tai buvo apskritai pirmoji nesovietizuota poezijos knyga iš visų išeinančių, o mano eilėraščiai tokie ir dabar – atrinkti sudarytojų į 2012, 2013 ir 2014 m. [Poezijos pavasario] almanachus. (Metai, 2014, nr. 7, p. 98).

(Visai galimas dalykas, kad Jonas Juškaitis teisus.)
Nesovietizuota – kalbant apie kūrėjo laikyseną, taip, be abejo, l. svarbu.
O apie pačią poeziją?
O atsižvelgiant į tam tikro laiko specifiką?
Kai keli perkūnsargiai rinkinio pradžioj (pirmas, keli pirmi, visas pirmas skyrius)? Yra eilėraščių apie Kubą ir Fidelį – jau konjunktūra ar der Zeitgeist apraiška? – Rinkinys jau vadintinas sovietizuotu?
Ne viskas taip paprasta.