(326) Visiškai tarp kitko: 2012-ų rugpjūčio priešpaskutinis sekmadienis

vestuvių nuotraukų dar nėr, tad tebūnie grybai

Jei būčiau homo politicus (kaip kokie 2/3 vyr. g. tinklaraštininkų; nors gal ir klystu), turėčiau pasvarstyt, ką po 21-erių metų bereiškia abreviatūra ГКЧП (Государственный комитет по чрезвычайному положению), – lietuviškai buvau pavadinęs DRD (Drebančių rankų draugija). Jei būčiau sporto mėgėjas, greičiausiai pulčiau komentuot iki 18-mečių lietuvių ir kroatų/chorvatų krepšinio rungtynes, finalą.
Esu homo simplex, tad ir fiksuoju: paskutinė šiųmečių atostogų diena: va troškinu svieste grybus (lepšes ir kazlėkus), išmečiau supuvusius obuolius ir pridėjau į dėžes naujų, kurie irgi tuoj pradės pūt; dar reikia išvirt sriubos – žirnių liekanos, šparaginės pupelės, bulvių, morkų (ech, malonumas darbuotis su kairiarankiui skirtu skustuku!) + šaltai rūkytų lašinių, pirktų Biržų turguj. Ir mintys apie tai, ko bemat reiks imtis pirmadienį, vėl darbo pirmadienį.
Nuo ketvirtadienio Lietuvoj yra antras žmogus, kurio pavardė – Gasiliūnė (pirmas – Kristina G.?); susituokė vyresnėlis sūnus; palinkėjau (abu turėdamas galvoj) drąsos pri(si)pažint suklydus ir išminties atleisti; ir (pirmiausia sūnų) neužmiršt pasakyti: Tu gražiausia ir nuostabiausia. Ką kita galėjau palinkėt, pats de facto išsiskyręs būdamas 33-ejų? Vanitas vanitatum tie visi sveikinimai-linkėjimai. Esu perlipęs 50, ir dar tvirčiau nei anksčiau tikiu tiesiog gerumu, tiksliau – padorumu ir sąžiningumu, – tuo, kuo turėtų būti grįstas ne tik bendrasis, bet ir individualusis žmogaus gyvenimas.
Grybai, ГКЧП, krepšinis, santuoka/santaka, kaltė ir atlaidumas, – septyni žodžiai, tebūtinie šitie, subadytieji klaviatūra 2012-ų rugpjūčio priešpaskutinį sekmadienį.