
Pratarmėj prof. Palionis teisinasi, kodėl tik atrankinis (sudorojo medžiagą, kurią buvo sukaupęs), kad ne visas atrinkųjų žodžių reikšmes galėjęs užfiksuot, kad šis jo darbas tikrai neatstoja istorinio lietuvių kalbos žodyno – ir išreiškia viltį: gal tokį, baigęs LKŽ, ims rengt Lietuvių kalbos institutas; tame žodyne, jo galva, „turėtų būti sudėti visi senuosiuose mūsų raštuose užfiksuoti žodžiai, visos jų formos ir reikšmės“.
Žvilgtelėjau į LKI Leksikografijos centro puslapį – ne, nė žodžio apie bent ketinamą rengt istorinį LKŽ. Ir mintis stryktelėjo prie Greimo tokiu retoriniu klausimu: kokia tikimybė, kad dar pamatysiu, tarkim, Senosios lietuvių kalbos žodyną – panašų į tą, kurį yra parengęs Greimas: Dictionnaire de l’ancien français (1968; viena iš žodyno recenzijų)? Ilgalūkis gresia, gal ir nesulūkis (čia jau mano naujažodis).
Užparaštė, xv: apie žodyną
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą