— pagalvojau: kas (man) gražiau – ašara Dievo aky ar auskaras Dievo ausy?
Pirmas žodžių junginys gal net daugumos lietuvių galvose tupi; ar antras daugumos latvių – abejoju, nes jis ne iš eilėraščio, iš prozinio (bet poetiško) teksto; dabar skaitau [frazė pavartota p. 72].
(Imanto Ziedonio Epifanijų atitikmuo JustM kūryboj gal būtų Dienoraštis be datų.)
P.S. 1979-ais išėjo Joninos Lipskienės parengti Lietuvių kalbos somatiniai posakiai. Viršely pavadinimas netikslus, tituliniam puslapy patikslinta: (Su galvos dalių pavadinimais). Įvade atkreiptas dėmesys į įdomų dalyką – esą vienoj Logano P. Smitho knygos Anglų kalbos frazeologija [= English Idioms, 1923 ?] išnašoj nurodoma, kad visų kalbų somatinėje frazeologijoje svarbiausias vaidmuo tenkąs rankai; JonL priduria: „Turimoji lietuviškoji medžiaga rodo, jog mūsų kalboje bene didžiausią somatinių frazeologizmų grupę sudaro pastovūs junginiai su žodžiu akis“ (p. 11).
— — aišku, niekuo negrįstas retorinis klausimas, pusiau juokais: gal lietuviams Dievas/dievas pirmiausia visa regintis, o latviams – visa girdintis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą