— jei manai esą žmogus skaitinėjantis, aišku, atkreipi dėmesį ir į kitus skaitinėjančius; akys už šios nuotraukos (8 x 11,5) užkliuvo slampinėjant po pirkį.lt (prieš įsigydamas galėjau pamatyt atvaizdą, kokį jūs matot kairėj); atidžiau pažvelgęs sutrikau: kaip čia yr? mergaitė skaito apverstą knygą; jau mokinė; negi taip atmestinai pozuotų? be to, šitą nuotrauką buvo padovanojusi:Ilgam prisiminimui brangiajai dėdienei ir dėdei.Laimutė.Dūkštas, 1954.VII.4.
ir niekaip nepavyko perskaityt knygos pavadinimo, kad ir kaip kraipiau galvą
— — nusipirkau; žiūriu jau ne į nuotraukos atvaizdą ekrane, o į pačią nuotrauką; vartau, pasitelkiu didinamąjį stiklą – nieko gero; ir staiga: dzingt! fotografas, darydamas nuotrauką, negerai įdėjo negatyvą didintuvan, ne ta puse, ir atspaude kairė tapo dešine; turint skaitmeninę kopiją, šitą klaidą atitaisyti – juokų darbs (nebereikia pasitelkt veidrodžio): viską išsprendžia horizontal flip (žr. dešinėj)
— — — Laimutė skaito 1947-ais Valstybinės grožinės literatūros leidyklos išleistą pjesių rinkinį Lėlių teatras (iš rusų kalbos vertė Petras Keidošius ir Balys Raila, įvadas Vlado Sipaičio); turinys: Jevgenijaus Švarco Lėlių miestas, Germano Matvejevo Du drąsuoliai ir Kurmiukas-rausiukas, Jelenos Danko (pagal Swiftą) Guliveras liliputų šalyje ir dar viena Matvejevo – Raudona vėliava; knyga atversta maždaug per vidurį; kurią pjesę skaito? — reiktų pačios knygos, nes kūriniai, spėju, skirtingo ilgio; o aš tik jos bibliografiniu aprašu remiuos.
