Esu beveik įsitikinęs, kad 75 procentai visų sovietinių filmų finalų yra perdaryti. (ŠA, 2003-02-22, p. 7)Na ir kas iš to?
Laimonas Tapinas knygoj apie Vytautą Žalakevičių užsimena, kad filmo Niekas nenorėjo mirti (1965) finalas norėtas būti toks: įvažiuoja į kaimą sunkvežimiai su NKVD kareiviais; būtent jie nulemia karo po karo baigtį.
Norėtas būti – sovietmečio atmosferą labai gerai atspindinti frazė. – Norėtas, bet nebūtas. – Tai bent iš dalies atspindi sovietmečio Lietuvoj kūrybinių intencijų esmę [prasmę? – l. abejoju].
Digresija. „Vagoj“ kurį laiką dirbau Šiuolaikinės prozos redakcijoj. Ir teko (be kita ko) redaguot dvi PK: Romo Kazakevičiaus (*1943; jo dukra studijavo tuolaik filologiją VU kaip ir mano žmona) apsakymų rinkinį Vestuvių polka Ignasiui (1988; pirma ir paskutinė autoriaus knyga) ir Dainiaus Razausko novelių rinkinį Pro langą (1990).
Prie Razausko (Aido Marčėno bičiulio, Domanto Razausko tėvo) tekstų iš principo nekibau (kiek dabar prisimenu): gal kokią leksemą pasiūliau pakeist kita, gal dar kokią smulkmeną; beje, tai labai reikšmingas prozos rinkinys, galimas gretint su Aido Marčėno PK Šulinys (tais pačiais metais išėjusia): pasaulėjauta, ervėlaikis ir pan.; gaila [visai netikęs žodis], kad D.R. dabar mitologas krosnininkas ir pan
O va Romo Kazakevičiaus tekstus redagavau, ypač pabaigas. – Na nereikia laikyt skaitytojų durniais [kiek dabar prisimenu mintis, tuolaik galvoj buvusias]: gal vertėtų baigt visko iki galo neatskleidus? Tegu ir jie, skaitytojai, gauna šansą pasijust protingi. [Ir pan.] Autorius palaimino tokius taisymus, ergo, autorinė valia nebuvo pažeista.
Taip, tai yra ars memorativa; Dainius Razauskas, Romas Kazakevičius, o gal ir Aidas Marčėnas galėtų „suredaguot“ šitą įrašą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą