(367) Dėl juoko: kai knygą ne tik atsiverti, bet ir imi skaityt

Šįryt apyilgiai teko palaukt 46 autobuso Goštauto stotelėj. Knygos iš kuprinės traukt nesinorėjo, tuolab tamsoka, tad paskaitinėjau, kas rašoma reklaminiam plakate didesnėm raidėm.
Nežinau, kas užsakė šitą reklamą, gal pati JCDecaux sugalvojo tokį socialinį projektą, nes dar esu matęs kitaip įformintų kvietimų atsiverst knygą be užsakovo nuorodų.
Teksto tematyt tik siaura atraiža, bet vis tiek mėgini skaityt, tiksliau – spėliot galimus žodžius, ir vos ne iškart tenka nusivilti: keliant žodį iš 2-os į 3-ią eilutę, padaryta klaida (priebalsė turėjo keliaut į 3-ią, o ne likt 2-oj, kad ir kokia ji būtų) – arba prastas korektorius, arba visai korektūra neskaityta.
Ir suėmė juokas: iš savęs, į tokius dalykus dėmesį kreipiančio, – mažumų mažumos atstovo.