(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2011-11-24

(231) Visiškai tarp kitko: Lietuva vs Airija

nuotrauka iš čia
Toli gražu ne visas poezijos publikacijas periodikoj skaitau – perbėgu, o jau rimtai – knygai išėjus. Bet va Dianos Paklonskaitės ne tik perskaitau, bet ir kopiją pasidarau; o jei antrosios knygos taip ir nesulauksiu? (PK Gilaus mėlynumo, 2006.)
Diana iš Druskininkų, jau daug metų dirbanti Airijoj. (Vienintelė lietuvių poetė Airijoj?)
Šios dienos Nemune – jos ciklas „Kelyje [iš Druskininkų] į Kauną“, rašytas mobiliuoju telefonu autobuse. Gabaliukai, iš kurių susidėsto kelionės (savi)stabos vaizdas. Ir bemat išmokau atmintinai štai šitą:
tiek obelų
sulaukėjusių
ir prie sodybų

Airijoj
nė vienos nepamatysi
Regis, kas čia tokio? Bet va įstrigo, ir tiek; kaip ir paskutinysis:
– – – – – – – – – – – 
– – – – – – – – – – – 
kiek daug gerų žmonių
P.S. Gal nieko keista, kad haikumanijos laikais (net mokytojams skirtas žurnalas Gimtasis žodis per du numerius [2011, 9 ir 10] yra paskelbęs straipsnį „Kaip rašyti haiku“) trieiliai ima kelt alergiją?

7 komentarai:

  1. Anonimiškas2011-11-25 12:36

    Airijoje dar gyvena Nojus, Airijos grupės lyderis ir kaip ir poetas(bent jau tekstakūrys).
    Tad nereikia atrasti amerikų...
    troy

    AtsakytiPanaikinti
  2. Matai, Troyau, bent jau mano supratimu, yra šiokia tokia hierarchija: poetas – eiliuotojas – dainų tekstakūrys, kaip pats sakai. Nojus: „Aš kalbësiu kitaip išvydęs tavo akyse skausmą / Aš kalbësiu kitaip kai raudosi nakty / Aš kalbësiu kitaip kai mano meilę nuskriaus kas / Kai mes liksim svetimi / Aš kalbësiu kitaip kai man tamsu bus dieną ir naktį etc.“ – taip, tekstakūrys, kaip ir Andrius Mamontovas (net knygelę savo tekstų išleidęs). Poezija – vis dėlto kas kita.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2011-11-25 16:32

    Tikrai, kodėl niekas nerašo ketureilių?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na, vieną kitą kai kas dar parašo, bet toks įspūdis, kad bent jau dauguma sujaponėjo/užsihaikino:) Katrenas – europinė klasika; taip, yra ir tercina, ir distichas (eleginis arba ne), bet vis tiek: jei posmas=kūrinys, tai pirmiausia ketureilis (kad ir latvių dainos). Rytietiškos pasaulėvos mes neperprasim, nes visai kita kultūrinė tradicija, ir visa ta trieilių epidemija – pirmiausia mados reikalas. Taip, vienas kitas haiku/beveikhaiku.lt kartais išeina visai neblogas (pvz., Mindaugui Valiukui, Aliui Balbieriui, Donaldui Kajokui, dar vienam kitam), bet tai, mano manymu, tik išimtys.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Prisiminiau tokius lietuviškus ketureilius (daineles):

    Tingiu vingiu
    Darbelia dirbti.
    Kad netingėčiau,
    Tai ištekėčiau. (Iš Žemaitijos)

    Gertau – nenoriu,
    Šoktau – nemoku,
    Vai ai ai ai ai,
    Dzievuliau mano. (Iš Dzūkijos)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2011-11-25 22:19

    Pas mus raštas ne hieroglifais. Japonai sudeda žymiais gilesnius simbolius, vaizdingesnes užuominas - juk jie raštą dar ir vizualiai supranta. Jų raštas yra simboliai su savo reikšmėmis ir reikšmių kasomis :)
    Spėju, ar spėlioju :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Išties raiška labai skiriasi. Nepasakyčiau, kad tradicinių posmų kūrėjai žavėtųsi mėnulio šviesa ar obelų žiedais. Jie vis kažko trokšta.

    Alaus alaus
    Duok, Dieve, daugiaus,
    Kad šiandien dienelę
    Alum lytų!

    AtsakytiPanaikinti