(a) leisdamasis laiptais prisidegi cigaretę, nusileidęs pasuki kairėn ir sustoji prie šiukšliadėžės;
(b) peši dūmą ir galvoji: reiktų mest, bet kad neišeina; kitąkart skaičiuoji, kiek liko dienų iki atlyginimo; ir visokie kitokie niekai sukiojas galvoj;
(c) o kartais, regis, pasiseka išjungt protą, – va tada tiesiog žiūri, kaip tirpsta sniegas; nė velnio, vis tiek tik galvoj jis būtent tirpsta:
Pirmadienį būtų galima pradėt iš naujo. Bet kam? Gan.
"o kartais, regis, pasiseka išjungt protą, – va tada tiesiog žiūri,..."
AtsakytiPanaikintiTai visi fotografai negalvoja, tik ziuri? :)
Sniego tirpimo, kaip ir dazu dziuvimo ar nesibaigiancio lietaus stebejimai nuteikia ivairiems apmastymams, gal ne tiek kryptingai, bet vis tiek negali sustot laike, nors atrodo ir priletini greti.
Jei galėtų tik žiūrėt, o! manau, pamatytų tai, ko nepamatai sykiu ir svarstydamas apie kompozicijas ir kitokius (galbūt) primetamus (tradicijos, mokyklos, mados etc.) dalykus. Bet kad vargu ar tai įmanoma.
AtsakytiPanaikintiPrisiminiau Radauską: „Taip sėdėti ir žiūrėti / Be jokios jokios minties, / Ir jau nieko nenorėti – / Nieko nieko, net mirties.“
Sedet ir ziuret be jokios minties ...
AtsakytiPanaikintiMan taip primena, kai apsigynes paskutini baigiamaji darba sedejau Preiloj ant mariu kranto ir tiesiog ziurejau i praplaukiancius debesis nesugebedamas turet jokios minties - buvo ramu ramu.