(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2011-02-19

(163) Pro memoria: Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) balsas

Amžinatilsį. Ir atminties šviesa mums tešviečia.
Eilėraščiai iš paskutinio rinkinio Naktį užkluptas žaibo (2008):
Sena obelis (p. 8) / [vakarinė šviesa atminties] (p. 11) / [kiek sykių aš jau miriau] (p. 20) / II-oji Vėlinių elegija (p. 70–71) / Du eilėraščiai (p. 79–80) / Naktį užkluptas žaibo (p. 91) / Mažoji elegija (p. 95) / [pasiimkit tą medį] (p. 96) / Kapinės žiemą. Elegija (p. 98–99) / Iš tavo lūpų. Tėviškės elegija (p. 118–119).
— įrašiau 2009-03-27 poeto namuose Mildos gatvėj; paskelbta CD Poezija ir balsas 2009.


1 komentaras:

  1. Gražiai skaito poetas, ramiai, truputį prikimusiu balsu. Bet jo eilėraščiai nelabai daininingi, jie lyg iš patarlių sudėti. Nors pagal juos parašyta dainų, jų melodijos nelabai dera prie žodžių. Gal todėl, kad nelengva pritaikyti melodiją dviskiemenių žodžių sekai: "laukas, pieva, kelias, upė", ir nelengva parinkti tinkamą intonaciją vienam žodžiui "Lietuva".

    AtsakytiPanaikinti