(1322) Pakeliui namo, lvi: kas buvo prieš atsiradant laukui

— lauką kartkartėm išvadinu piktžodžiu, humanitarų (ir ne tik) šnekų ir rašinių amerikonka, galinsoga parviflora, – kur tik radęs vietos išdygsta nesėtas; kultūros laukas, literatūros laukas, veiklos laukas, tyrimų laukas etc. Bourdieu pasiūlė laukų teoriją, laukas jam buvo ne šiaip žodis, o sąvoka, kuria įvardijama „pagal savitą logiką ir taisykles veikiančių socialinių ryšių sistema“; bet ar visada būtent tai turim omeny tą žodį labai dažnai vartodami? Abejoju; dažnusyk atrodo, kad daug taiklesnis būtų koks nors kitas: tarkim, daržas ar darželis, dykra ar oazė, pelkė ar šabakštynas.

— — šiandien visai atsitiktinai perskaičiau rašinio pavadinimą – „Vertimų baruose“ (vertėjas Vytautas Visockas rašo apie kolegą Edvardą Viskantą, 75-mečio proga, Pergalė, 1977, nr. 3) ir dingtelėjo: kol neišniro laukas, buvo baras ir barai. Ryškiausias pavyzdys – nuo 1965-ų einantys Kultūros barai – juk omeny turima tas pat, ką dabar vadinam kultūros lauku. Dar pavyzdžių su barais, knygų pavadinimai: Lituanistikos baruose (Jurgio Lebedžio, 1972), Muzikologijos baruose (Juozo Gaudrimo, 1985), Kraštotyros baruose (Stasio Bulzgio, 1987), Lietuvių ir pasaulinės literatūros baruose (Alfonso Šešplaukio-Tyruolio, 1994). — Tas baras (veiklos, kūrybos) ar tie barai buvo ne ką geresni už lauką? Pastaruoju metu beveik nebešmėžuoja kalboj, tai atlaidžiau žvelgiam? Nežinau. — Oi, jau laikas lipt iš 19 troleibuso, tuoj Vilniaus rajono poliklinikos stotelė.