2015-09-30

(777) Vilniaus vaizdai, xxix

Penkiskart per savaitę (kai ne atostogos) iš ryto ir vakarop pereinu per Žirmūnų tiltą: į darbą / iš darbo; iš ryto žvelgiu dešinėn, vakarop – kairėn.
Šio ryto (nufotografuotas) žvilgsnis dešinėn, Aukštutinės pilies link, kurios šįkart nesimato.
– Nematyti Vilniaus simbolinių vietų vs įsivaizduoti jas esant.
Jei tai būtų rytas, kai neinu per Žirmūnų tiltą; kai einu per kito miesto kitą tiltą. – Pagalvočiau: aš vis dėlto vilnietis, nes nematau to, ką turėčiau matyti (akimis ar vaizduotėj); taip, dar pagalvočiau: mano vaizduotė ribota.

----------------------------------------
Kad jau ruduo, pasakau [nuo kada (metus turiu galvoj) – 199?] sau tada, kai pamatau – įeidamas pro vartus į Vileišių rūmus ar išeidamas iš jų – kaštanai ima byrėti: ruduo Vilniuj prasidėjo praeitos savaitės ketvirtadienį (išeidamas pastebėjau – išvažiuojančios mašinos kai kuriuos jau buvo sutraiškę).

2 komentarai:

  1. Vigmantas Butkus2015-10-01 22:47

    Aš mačiau jau antradienį (09.22). Bet tik du ir vienas jų - suvažinėtas, tad gal dar nesiskaito.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. —vg—2015-10-03 21:12

      Tai buvo rudens pranašai. – Ateina! – Kad galėtum sakyt: atėjo, t.y. prasidėjo, reikia gausesnio kaštanų lietaus.
      Visi apsipratėliai (rytą vakarą penkiskart per savaitę ne pirmas dešimtmetis į/iš-einantys pro tuos vartus) nori nenori tampa neviernais Tamošiais, – jiems užuominų nebegana, – prašom į(si)rodyti!
      Reikėjo gal tą šypsenėlę kur nors įterpt, bet kad – ėmiau ir pagalvojau – visai rimtas atsakymas išėjo :)

      Panaikinti