(766) Savivoka, xi (dėl juoko) + digresija (pasvaičiojimas)

Esate maištinga, drąsi, spalvinga asmenybė.
Jums gerai, o jei kitiems kas nepatinka – jų problemos.
Gebate kurti ir Jūsų kūryba įkvepia aplinkinius.
Savo vietą lengvai rasite bet kurioje pasaulio
dalyje – esate prisiekęs keliautojas.

Likimas skyrė nemažai išbandymų, tačiau nepagailėjo
ir tvirto šarvo. Esate Vilniaus patriotas ir saugosite
jį nuo visokių negandų. Ir vienatvės akimirkomis žinote,
kad Jums artima siela kažkur ant kokio asilo joja.
Apsidairykite nuo savo gynybinės sienos
bokštų – ji visai šalia.

Per pietus, kai valgiau obuolį (pirktinį). Kolegė:
– Tai kokia Vilniaus skulptūra tu?
– Kas?
– Pasižiūrėk delfy.
Na, jei kolegė klausia, reikia sužinot, kas aš toks. Po poros minučių atsakiau:
– Miesto vartų sargybinis. Tas komentare asilas, aišku, iš Don Kichoto.
– Per rimtai atsakinėjai, mėgink dar kartą.
Po poros minučių:
– Frankas Zappa.
Na taip, tiesa slypi anapus: Zappa, Vilniaus patriotas :)

۩   ۩   ۩
Toj anketoj buvo klausiama ir apie serialus.
Tik du iš pateiktų variantų esu priešokiais žiūrėjęs: apie daktarę ir apie daktarą. – Taip pat priešokiais esu žiūrėjęs dar du serialu, kurie iškyla atminty: amerikiečių Namelį prerijose ir prancūzų apie gyvenimą prie upės (pavadinimo nebeatsimenu). Prisimenu, nes juos žiūrint kartkartėm šmėkšteldavo mintis: o jei kas sukurtų serialą remdamasis Vaižganto Pragiedruliais? Tą tai ne priešokiais žiūrėčiau. Manau, tai tikrai dėkingas kūrinys – juk būtent vaizdai. Bet: ar kas nors imtųsi? Vargu. O, kai pagalvoji, galėtų būt tikrai prasmingas darbas artėjant 2018-ų Vasario 16-ajai (veiksmų plano projekte tokio dalyko nėr).