– Skaitei to – na kaip jis, nuotraukoj toks išsišiepęs kaip amerikonas ir pradėjęs plikt? – Easy way mesti skaityti?
– Ne. Turiu parsisiuntęs kažkokio —vg— Lengviausią būdą.
– Ir kaip?
– Tai kad neskaičiau.
– To Lengviausio?
– Jokio! Ir išvis – atsiknisk, ir ką tu rašinėji neskaičiau ir neskaitysiu, yra pasauly ir svarbesnių dalykų: va rusai, girdėjai?, Ukrainai priklausantį Krymą okupavo. Ir Lietuvai tuoj bus vamzdiec, lenkai atvažiuos BTRais Pilsdudskio širdies gint. Ir apskritai: nėr jokio easy way.
– Klausyk, pagalvojau: o kas nors yra tyrinėjęs, ką Piłsudskis skaitė?
– Ką ką?! „Brisiaus galą“ mokykloj tai tikrai turėjo skaityt.
„Brisiaus galą“ mokykloj tai tikrai turėjo skaityt...???
AtsakytiPanaikintiKai Pilsudskis baigė gimnaziją (1885), Biliūnui buvo tik 6 metai.
Bet kodėl „turėjo skaityt"? Iš kur tokia prielaida?
Inga, čia juk juokai; aišku, kad negalėjo skaityt; vienas iš įsivaizduojamų pašnekovų tik tokį kūrinį „težino“.
PanaikintiTai aš „pašnekovo“ ir klausiu... :)
Panaikinti– O ką daugiau galėjo skaityt? Negi Donelaičio „Rudens balsus“?
PanaikintiDonelaičio „Rudens balsai, Žemaitės „Žiemos vaišės“, Šeiniaus „Pavasario vakaras“, Maironio ƒ„Vasaros rūpesčiai“... :)
Panaikinti– Nu jo, o ką? Taigi čia mokyklinė programa, kam ta šypsenėlė?
PanaikintiŠiaip rašoma, kad apsiskaitęs buvo. O cituoti mėgo Mickevičių ir Słowackį.
AtsakytiPanaikintiRomantikas, suprantama :)
Panaikinti