(488) Užparaštė, lxviii: nuoskaita

[Žodis kaip žodis, plg.: nuogirda.]

84-erių senutė („gyvenu gyvenu, ir galo nematyt“):
– Man sunkiausia, kai užeina širdį niežėti, – ot niežti ir nemoku ją pakasyt. Bet ji pati nustoja niežėti ir vėl esu sveika.