Šiandien dingtelėjo: oi kaip seniai beskaičiau GGrajausko tvarkomus
Gintaro lašus (prie jų eit reikia per Archyvą, tada pagal datą rinktis
Duris arba
GL)! Paskaičiau, įdomu, kaip ir anksčiau būdavo įdomu. Va ėmė ir įstrigo Daivos Molytės-Lukauskienės ciklo „
Nužiūrėtoji“ paskutinis gabaliukas:
Paplūdimy
guliu nuoga
su A. Marčėno knyga eilinė.
Vėjas atverčia lapą:
dvi vyro akys žiūri.
Susigėstu. Prisidengiu nuogybę.
A.M. turėtų apsidžiaugt tokį perskaitęs (gražiausia [ne, netikslus būdvardis] recenzija?).
Ir ką gi sako ta recenzija? Kad Marčėno knygoje –gryna poezija? (Nes 'gryna' reiškia ir 'nuoga')
AtsakytiPanaikintiKą gali sakyt ne žodinė, o veiksminė „recenzija“? Poezija ir nudistų pliažas – nesuderinama? Knygon dedamame atvaizde poetas turėtų žvelgt ne tiesiai į objektyvą? Nežinau, ką sako.
AtsakytiPanaikinti"Recenzentei" neatrodė blogai apsinuoginti prieš poeziją, bet susikuklino prieš poetą. :)
AtsakytiPanaikintiDiskusijos ir pamąstymai puošia poeziją. O poezija ir nuogybė, ir paplūdimys visa tai yra suderinama. Akimirka, būsena, pajutimas. Poetė šioje situacijoje geba puikiai pažvelgti kiek kitu rakursu. O vyrai tai suvokia ir supranta savaip.
AtsakytiPanaikintiTaip, „geba puikiai pažvelgti kiek kitu rakursu“, todėl ir įstrigo, todėl ir pacitavau. O kad vyrai „suvokia ir supranta savaip“ (bent kol kas, bent kai kurie), – tik įdomiau, manyčiau:)
Panaikinti