A.a. žuvusiems už mūsų laisvę.
Ačiū.
Naudojamės, kaip kas išmanom.
P.S. vakare (visą dieną darbe su ausinėm sėdėjus). Vis dėlto: per daug prišnekėta – pompastiškai priplepėta, primalta liežuviu, primoralizuota. Tikriausiai juokinga, bet šmėkštelėjo mintis: gal tokiom progom prasmingiau būtų skelbt tylos pusvalandį? Suprantu, utopija, o bent 5 minutes? (Per viešąją tylos minutę kiek teištveriama? Daugiausia juk pusė tikros minutės.) Pagarbos pareiškimas nutylant. O ne prabylant.
P.P.S. po 5 dienų. Štai kas turėtų būt atliekama Sausio 13-ąją – Johno Cage’o 4′33″.
Atgyja tos dienos prisiminimai, tačiau jokiuose stalčiuose nėra nuotraukų. Nenufotografavau Žirmūnų gatve važiuojančių tankų, nes neturėjau fotoaparato, mažai kas juos tada turėjo...
AtsakytiPanaikintiTaip, mielas bičiuli, taip. Netgi ne pusminutę, o 13-15 sekundžių.
AtsakytiPanaikintiGeležėlė
Anksčiau nematyti sausio 13 vaizdai tikrai paliko didesnį įspūdį nei kalbos. O dar žmonių sugebėjimas viską susižinoti ir atsirasti reikiamoje vietoje reikiamu laiku (be jokių mobilių telefonų). Girdėjau, kad VU sociologai aiškinasi kaip veikė Sąjūdžio socialinis tinklas. Kažin kaip paaiškins, kad vos pažįstami žmonės laikyti draugais ir nepažįstamais pasitikėta.
AtsakytiPanaikinti