tag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post1745420457063691859..comments2024-02-15T07:54:34.339+02:00Comments on šis tas apie šį tą: (1227) Visiškai tarp kitko: apie atmintį, asmenvardžius ir kt.—vg—http://www.blogger.com/profile/15388680679400519974noreply@blogger.comBlogger3125tag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-3459468141749554432020-06-11T13:21:24.464+03:002020-06-11T13:21:24.464+03:00Na, esama nuomonės, kad vokiečiai labai akcentuoja...Na, esama nuomonės, kad vokiečiai labai akcentuoja kitų tautų indėlį į Holokaustą taip tarsi mažindami vokiečių naštą. Aš tuo abejoju, čia greičiau mūsiškiams pretekstas nekalbėti apie savuosius ir piktintis, kodėl kalba kiti. <br />Gaila, kad taip ir neišleisti Z. Ivinskio dienoraščiai, nors buvo rengti (atrodo, žmona vetavo) - juose labai daug ir atvirai apie tai, ką S. Yla tik prabėgom pamini. Ivinskis gi pačiame įvykių sūkuryje sukosi. Trintis tarp jaunųjų ir kurijos gana ryški. Įdomu skaityti, kiek jaunieji buvo, dabartinėmis akimis žiūrint, kairieji daugeliu klausimų. Atrodo, bolševizmas jiems buvo artimesnis, nei nacizmas (abu, aišku, tolimi), gal ne tik vokiečių baimė lėmė nuomonę, kad geriau "po rusu".<br />V. Takšūno pozicija idealiame pasaulyje turėtų būti pavyzdys kiekvienam žmogui, ne tik tikinčiam, bet mažai žmonių turi tiek dvasios tvirtybės.<br /><br />Pasireklamuosiu, gal Jums bus įdomu: https://www.youtube.com/watch?v=AjKNzXU7U2U Marashttps://www.blogger.com/profile/17533981461843477718noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-72215729392640447352020-06-10T09:19:36.774+03:002020-06-10T09:19:36.774+03:00Taip, visiškai sutinku su Paties svarstymais. Jei ...Taip, visiškai sutinku su Paties svarstymais. Jei pasirodė, kad lyg ir kimbu prie Dieckmanno, – vadinas, negerai, netiksliai suformulavau, ką norėjau. Su Bažnyčia, kaip institucija, mano manymu, komplikuota iš principo; galutinis žodis juk ne nutarimai ar enciklikos, o Naujasis Testamentas turėtų būt. Šiek tiek į šoną: išėjus Mamerto Indriliūno raštams, galvodamas, apie ką būtų galima pasvarstyt per pristatymus, šiek tiek pasigilinau į ateitininkų veiklą 4-ojo dešimtmečio antroj pusėj, vad. jaunuosius intelektualus, besibūrusius apie <i>XX amžiaus</i> dienraštį – <a href="http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=6932:mi&catid=415:4-liepa-rugpjtis&Itemid=471" rel="nofollow">kun. Stasio Ylos straipsnis</a> pasirodė labai įdomus: kad ir dėl katalikybės sampratos – plačiosios ir siaurosios, dėl konfliktų su Kauno kurija; jau tada buvo galima just, kad Bažnyčia kaip institucija, jos viršūnės bent jau prisimerkia prieš kylančius iššūkius; totalitarizmų siekį pavergt žmogaus laisvą valią. Nežinau, man <a href="http://angelorum.lt/xxa-tikejimo-liudytojai/vladislovas-taskunas/?yr=2013&month=7&dy&cid=mini" rel="nofollow">kun. Vlado Taškūno</a> pozicija tiek nacių, tiek sovietų okupacijos laiku atrodo kaip principingo krikščionio pozicijos pavyzdys.—vg—https://www.blogger.com/profile/15388680679400519974noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-76409124023573976712020-06-09T13:36:29.496+03:002020-06-09T13:36:29.496+03:00Na, Lietuvos Bažnyčios kaip institucijos poziciją ...Na, Lietuvos Bažnyčios kaip institucijos poziciją atspindi vyskupų nutarimai - tai oficiali pozicija. Pagal ją ir apibendrinama, Dieckmannas taip ir padarė (turint omenyje interviu žanrą, jo pateiktos išlygos galėjo tiesiog nubyrėti). Bet, aišku, gali būti, kad oficiali pozicija neatspindi daugumos institucijos narių pozicijos, o dalies neatspindi turbūt visada. Dažniausiai taip ir teigiama: institucijos pozicija tokia, bet buvo ir kitaip besielgusių. Kaip negalima pagal dalį gelbėjusių ir smerkusių apibendrinti, taip ir pagal dalyvavusių. Bet visai atmesti hierarchų vaidmens irgi neišeina - kam jie apskritai reikalingi, jei jų sprendimai ar tyla nieko nereiškia? Ir savo svarbą jie suprato - neskubėjo kreiptis į partizaninio karo dalyvius su raginimu trauktis iš miško net ir grasinami sovietų. Tyla dėl žydų, deja, visai kitaip skamba. Šiaip ar taip, tarpukariu tylaus antijudaizmo būta daug, užtenka dienoraščius ir laiškus paskaityti, o ir po karo pakankamai to likę - ne tik J. Baltušio dienoraštyje, net A. Liobytės laiškuose prasprūsta užuominos. Kad lietuviams žydai tarpukariu buvo svetimi (jei ne blogiau), tai faktas, ir tai prisidėjo prie elgesio karo metais. Ne "atplaišos" šaudė, o neretai ir pasiturinčių ūkininkų vaikai. Kas kita, kad juos ir paprasti žmonės, pažįstami viešai gėdindavo, nebuvo tai garbingas "darbas" - tai rodo visuomenės (didžiosios dalies?) požiūrį.<br />Istorikai (bent jau normalūs) kaip tik mažiausiai kaltina kuopomis,o siekia įžiūrėti ir smulkmenas bei išlygas. Marashttps://www.blogger.com/profile/17533981461843477718noreply@blogger.com