(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-01-17

(1047) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa (dėl juoko), lviii

– Š visos tos populiarios knygos, kaip tapt laimingam!
– Ką, tokias pradėjai skaityt, baisiai nelaimingas jauties?
– Ne, nepradėjau ir nepradėsiu, Andriuškevičius viską yra išaiškinęs.
– Tas nac. premijos laureatas?
– Tas. Žinai jo paketo teoriją?
– Kokio paketo? Akcijų?
– Gyvenimo. Trumpai. Žodžiu, Andriuškevičiui paskambina poetė, perskaičius vieną jo esę, ir klausia, ar jis tikrai manąs, kad nieks dėl nieko nekaltas ir viskas galima. Taip, atsako AA. Tada eisiu ir pasivogsiu iš parduotuvės labai patikusią žvakidę – pinigų neturiu, bet jei viskas galima, vadinas, galima. Pamėginkit, sako AA, ir linkiu, kad jus sučiuptų bevagiančią. Sutrinka poetė, nustemba, kodėl šito jai linki. O išmintingasis AA paaiškina: privalu imt visą paketą, dalim negalima.
– Ką, „Pergalės“ saldainių pasivogt iš krautuvės norėjai, o Andriuškevičius sustabdė?
– Neee. Buvo visuotinis susirinkimas, pasakė, kad mokslininkam šįmet atlyginimai turėtų didėt 20 nuošimčių, o mum tik tais keliais eurais, kiek algos bazinis dydis padidėjo.
– O kuo čia Andriuškevičius dėtas?
– Paketo teorija dėta. Aišku, išgirdęs apie atlyginimus šiek tiek susinervinau, o paskui nušvito: tvarkyt popieriukus patinka? patinka; vadinas, jei nori šito darbo, tai būk malonus imt visą paketą – ir atlyginimą, kurį gali vadint kaip nori, kaip tau gražiau, kad ir ubagišku. Toks paketas! Kitam pakete gal kitoks atlyginimas, bet ir darbas kitoks. Supranti?
– Nu, gasiliūnai, до чего докатился, AA tekstus pasitelki šnekėdamas apie pinigus; taigi eseistika – menas, grožį, nesuinteresuotą malonumą pajust priklauso.
– Pirmąkart skaitydamas, kai Šiaurės Atėnuos būna tos esės išspausdintos, grožies, o kai nebe pirmą skaitai – ir apie save galima pagalvot, nieko čia baisaus nematau.
– O kas tau gražiausia AA tekstuos?
– Kabliataškiai.
– Nesupratau.
– Nu ir nereikia, nežinau, ar pajėgčiau paaiškint. Kokie balsiai yra? Ilgieji ir trumpieji. O kai kuriose tarmėse, pvz., anykštėnų dar ir Baranausko laikais, buvo trijų ilgumų balsiai, Skirmantas Valentas išpasakojo, kai jo tarmiškai deklamuojamą Anykščių šilelį įrašinėjau, dar ir pusilgiai buvo, dabar jau tokių nieks nebeskiria; kabliataškis kaip tas pusilgis balsis, tik kitam lygmeny, jautrios stilistinės klausos požymis. Ai, tiek to, nekreipk dėmesio.
[— dar kartą, viešai: ačiū, leidėja Giedre, už padovanotą knygą.]

14 komentarų:

  1. Taigi paketą ne Dievas iš dangaus nuleidžia. Galima (ir reikia) piktintis tais, kas jį sudaro.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kuo piktinimasis (taip apibendrintai sakykim) valdžia skirias nuo pirkinimosi Dievu? Niekuo. Ir ta, ir tas turi savo planus ir pagal juos viską tvarko; pakuotojais piktintis nėr prasmės :)

      Panaikinti
    2. Valdžia = Dievas? :)

      Panaikinti
    3. Ne, taip juodai juokaut nedrįsčiau; valdžia yra valdžia, o Dievas – Dievas; tik mūsų santykiai su jais kartais būna panašūs: mylim/dzin, bijom/gerbiam, maištaujam/nusižeminam ir pan.; kaip į esančius anapusybėj žvelgiam.

      Panaikinti
    4. Trūko žodžio "mums". Gal dėl to nemėgstu žodžio "valdžia" - kažkoks keistas panašumas į už viską atsakingą (nes visagalintį) Dievą atsiranda.

      Beje, pažiūrėjau Jakubėno bylą, komentaras nepraeina: https://virginijusg.blogspot.lt/2017/11/1026-visiskai-tarp-kitko-sis-tas-del.html :)

      Panaikinti
    5. Niekaip nesuprantu, kodėl kai kuriuos komentarus blogger.com nusiunčiau į Šlamštą. Labai atsiprašau. Jau matomas.

      Panaikinti
  2. Dar dėl pusilgių balsių. Uteniškių tarmė (kaip kitos, nežinau) tebeturi ir skiria kuo puikiausiai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vadinas, mano galvoj susidėliojo kaip gražiau: Obeliuos gimusiam Skirmantui V. tie Baranausko pusilgiai balsiai buvo iššūkis; o dab. anykštėnai ar skiria pusilgį?

      Panaikinti
    2. Bet Bonifacui Stundžiai, kuris irgi yra skaitęs Šilelį tarmiškai, manau, nebuvo joks iššūkis.

      Anykštėnai ir kupiškėnai (kaip tarmė) laba nyksta, juos smarkai gožia uteniškiai – taip dabar tvirtina dialektologai. Taigi ką jie dar skiria ar nebeskiria, reikia ieškoti atitinkamoj literatūroj :)

      Panaikinti
    3. ... kuri remiasi kokio senumo duomenim? Ausylo žmogaus reiktų – pasiklausytų ir gal pasakytų :)

      Panaikinti
  3. Yra apėmusi itin negera nuojauta, kad LLTI visi mes šiemet galime gauti štai tokį paketą: „plius 20 nuošimčių ar plius tie keli eurai ir didysis PLIUS LLTI aneksija“. Klausimas tik, kas „aneksuos“, jei nuojauta pildysis, ir kas po to iš LLTI (ar)beliks?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kad ir kas su LLTI kaip institucija atsitiktų, žmonėms galvų juk nenukapos, jų norų ir ambicijų tyrinėt literatūrą ar tautosaką neištrins, bibliotekos su rankraštynu nesudegins, – taip save guodžiu, jei juodos mintys ima kibt. Na, ims ir sujungs mūsų, Istorijos ir Kalbos institutus ar prijungs prie VU, ir ką? Ar tai būtų pasaulio pabaiga? Juk ne. – O šiaip, manau, nedrįst mūsų kaip nors žiauriai reformuot, tik pasikabinės, pasikabinės, ir paliks ramybėj.

      Panaikinti
    2. Manau ir puse ausies girdėjau, kad išdrįs. O sujungus ar (blogesnis variantas) prijungus, -- oi kaip visokeliausių kapojimų, trynimų ir net ‘deginimų’... gali būti. Jei klysčiau ir mano pusiniai girdėjimai būtų klaidingi, labai džiaugčiausi. O kol kas niekaip neįveikiu asmeninio pesimizmo dėl šio reikalo.

      Panaikinti
    3. Visko gali būt, šitą suvokiu, bet nieko nesu nė trečdaliu ausies iš šalies girdėjęs; vadinas, Tavo nuomonė/spėjimas pagrįstesnis.

      Panaikinti