(879) Visiškai tarp kitko: 2017-ų jubiliejai, apvalios datos

kaitinėdamas š.m. Poezijos pavasarį buvau pagalvojęs: o kam nuliai kitąmet? Jei bent jau kai kurie būtų pri(si)minti almanache, gražu būtų.
Pirmiausia 100 – Kaziui Bradūnui, Jurgiui Blekaičiui, Eugenijui Matuzevičiui (prasideda kitos poetų kartos, postneoromantikų, šimtmečiai); 90 – Liūnei Sutemai, 80 – Juditai Vaičiūnaitei (ir Tomui Venclovai, bet almanache, manau, jubiliejų proga turėtų būt pri(si)menami tik a.a.; dar gyviem gal žurnalo ar laikraščio puslapių gana), 70 – Jurgiui Kunčinui. (Gal ką vertą paminėt ir praleidau; Brazdžioniui 110, bet vargu ar ką naujo prasmingo įmanu išspaust.)

— Atsimenu, Kazį Bradūną kalbinau rengdamas radijo laidų ciklą, skirtą Aisčio 100-mečiui. Pasitikslinau: 2004-06-09. Kai jau buvo pripasakojęs apie Aistį, klustelėjau, ar teberašąs, gal naujų eilėraščių paskaitytų – įrašyčiau. Du parašęs. Paskaitė, bet pradžioj pasipasako:

– Turiu tokį sumanymą. Išėjo du tomai mano Sutelktinės, tai sudėjau visa, ką parašiau. Net ir nenorėdamas taisyt. Mačiau, kur silpna, bet man brangu, palikau; visai mažai kai kur pataisiau. Dabar žiūrau, žinai, – didelis griozdas, du toki tomai. Ir brangu nusipirk žmonėm, bet ir sunku surast eilėraščius, kuriuos norės, tokioj makalynėj. Tas turinys dar ne pagal puslapius, bet pagal eilėraščių vardus padarytas jų pačių – aš labai nustebau, man nieko nebuvo pasakę, kad jie turinį kažkaip moderniai darys. Tai dabar tie du tomai labiau bibliografijai kokiai nors negu paprastam skaitytojui.
Dabar aš galvoju, ar nepadaryt teip: atrink šimtą geriausių eilėraščių [Kazimiera Bradūnienė patikslina: pačiam būdingiausių gal] ir sudėt į vieną rinkinuką, ir pavadint šimtas atrinkųjų. Ar kaip kitaip, palauk? Viršely užrašyt: Šimtas atrinkųjų, žemiau – eilėraščiai. Tai būtų dar keli papildomi, kuriuos naujai parašiau. [Kazimiera B.: Rodos, Atrinktoji šimtinė pavadinsi.] O je, matai, geriau atsiminė negu aš: Atrinktoji šimtinė: eilėraščiai. Ir dabar tokis du, nežinau, dėt ar nedėt:

– Gal jau koks leidėjas užsikabino už Jūsų šitos minties, kam nors jau esat sakęs?
– Reikia pirmiausia neaplenkt tų, kurie išleido tuos du tomus [turima omeny „Aidų“ leidykla, Sutelktinę išleidusi 2001-ais]. Užsiminiau jiem, bet jie entuziazmo nerodo didelio. Aš tesu tik atrinkęs eilėraščius iš to dvitomio. Pažymėjau puslapį – pažymėtam puslapy esančius eilėraščius dėti, kad šimtinė susidarytų.
– O ar sunku buvo atrinkt?
– Sunku. Labai sunku. Dėl kiekvieno reikia abejot. Geriau būtų, kad koks svetimas literatūrologas būtų atrinkęs.
– Bet jis būtų pagal save atrinkęs, o Jūs savo – pagal save.
– Pagal save. Ir turiu, kas būtų parašyta – lyg ir įvadukas:

Įvadinė užuomina
Šios knygos šimtas eilėraščių yra atsijoti iš autoriaus poezijos visumos. Parankiai vienon vieton čia sutelkti eilėraščiai, kuriuos galima laikyti autoriui ypač būdingais temų ir išraiškos formų atžvilgiu.

Va tik tiek.
– O jei kas užklaustų, tai kas labiausiai būdinga Bradūno poezijai? Pagal ką Jūs rinkot, kurie Jums atrodė būdingiausi, kai skaitėt vėl iš naujo visą save – juk iš kokio tūkstančio eilėraščių rinkot tą šimtinę.
– Vienu sakiniu sunku pasakyt, kas tas Bradūnas yra. Aš nesu toks vientisas. Nežinau, kaip čia pasakyt: nesu vieno užmojo, vieno veido. Vieno veido, bet tame veide yra daug... [Kazimiera B.: grimasų (juokiasi)] gerų grimasų ir nereikalingų... Na va, klausimą uždavėt, į kurį neina atsakyt (juokiasi).

Rinktinė Paberti grūdai: eilėraščių šimtinė išėjo 2007-ais, išleido LRS leidykla. Įvadinė užuomina, šiek tiek pakitusi, atsidūrė viršelio 4-am puslapy. Eilėraštis apie ratus ir batus, datuotas 2004-03-15, priešpaskutinis; patingėjau kruopščiai tikrint, ar kitas rinktinėn pateko; pabaigoj jo nėr.
Ir dar pagalvojau vėl klausydamasis įrašo: Bradūnai buvo ne tik bendravardžiai; kitoks būt buvęs Kazimieras be linkusios į kriticizmą (?) Kazimieros, kitoks.